Cherry lips

Nebūtų vyšnios kartais kone dvigubai pigesnės už trešnes – klausimas, ar kasmet namie jų pas mane atsirastų. Žinoma, kai kaime pas močiutę tekdavo rinktis tarp jų ir serbentų, tai taip, eidavau konkuruot su špokais iki viršutinių šakelių. Močiutė trešnių tai neaugino, ne taip, kaip dabar parduotuvės – o dabar su trešnėmis visada viskas aišku, visada jų būna, visada dičkės, visada saldžios; blogiausia, kas gali nutikti – sugenda, bet tai kokia tikimybė, kad jų nieks nesuvalgys per artimiausią pusdienį? Not gonna happen. O va vyšnios…

Bet kad jau taip nutiko, kad namie apsigyveno maišiokas vertų dėmesio vyšnaičių (skaityti: nesutraukiančių žandikaulių iki pat pakaušio), ėmiau žiūrėti, ką čia dar su jomis nuveikus. O jūs turbūt jau irgi esat girdėję apie tą madą uogas užpylinėt balzaminiu actu, barstyt pipirais ir sakyt, kad labai skanu? Tai va čia iš tos serijos, ir taip, tikrai labai skanu, ir paprasta, ir kiek dekadentiška tuo pačiu.

IMG_6010-001

Vyšnios su balzaminiu actu ir rikota

Šitam patiekalui reikia pasiplanuoti kokią valandą-pusantros laiko, bet tik dėl to, kad tiek rikotos kremui reikia pabūti šaldytuve, tiek vyšnioms pasimarinuoti. Paties darbo čia ne tiek ir daug.

Pradedam nuo rikotos: pusę indelio sūrio sumaišom su šaukšteliu medaus, keliais lašais vanilės ekstrakto ir gerai gerai permaišom, netgi patartina mikseriu (jei nesitingi jo plauti, kaip kartais nutinka, pirštais nerodysim). Jei vietoj ekstrakto naudosit vanilės cukrų – galima, tik tada atsargiau su medum, ir maišyti teks stropiau, kol ištirps cukrus. Vietoj rikotos šiaip jau galit naudot ir varškę, tik geriau tą švelnią, o jei naudosit standartinę – geriau jau traukit tą mikserį. Tai va, o kai kremas paruoštas, jį uždengiam ir statom valandai į šaldytuvą.

Nuplautas vyšnias nukauliukinam ir perpjaunam per pusę, arba atvirkščiai. Dedam į dubenėlį, ten pat pilam šaukštelį-du balzamiko kremo. Beje, galima naudoti ir trešnes, tada galit pilti tiesiog balzaminį actą; vyšnios kadangi rūgštesnės, aš naudojau kremą, jis kur kas saldesnis, tad šitoj vietoj stipriai gelbsti. Užmalam juodų pipirų kokius tris-keturis pasukimus, gerai išmaišom ir paliekam irgi iki valandos pastovėti.

Po valandos imam vyšnias, imam kremą ir gražiose taurėse dedam vyšnias, ant jų rikotą, arba atvirkščiai, nepamirštam apšlakstyti vyšnių dubenėlio dugne susidariusiu padažu ir taisomės palydėti vasariško saulėlydžio ar dar kaip nors kitaip mėgaujamės.

———————

Naudota (2 porcijos):

– 120g rikotos sūrio

– šaukštelis medaus

– 3-4 lašai vanilės ekstrakto

– dvi geros saujos vyšnių

– 1,5 šaukštelio balzamiko kremo

– žiupsnis juodųjų pipirų

Šis įrašas paskelbtas kategorijoje kuo saldžiau, tuo geriau, savaitgalio sriuba, šventės ir priskirtas tokioms žymoms: , , . Išsaugokite jo nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s