Ryžiai manaip

Aha, užmynė man čia ant sąžinės, kad kalėdinių receptų dar nesudėjau  – jei atvirai, tai jau beveik planavau numuilint iki ateinančių, o panašu, nepavyks. Bet kol prisiruošiu papaišyt šiaip jau visai paprasto, tik įmantriau montuojamo pyrago instrukciją, kaip nors tarp kitko vis tiek įmesiu vieną kitą darbovakarinį receptą.

Iš tikrųjų dėl šito net nebūčiau sugalvojus, kad čia yra ką receptint ir ką rašyt, kol nesusidūriau su daugiaryžiais rizoto. Tada supratau, kad ryškiai civilizuotas pasaulis ryžius gamina va taip, su sultiniu, o aš tuo tarpu juos verdu ir po to kepinu, it kokia valstietė. Bet tai ką padarysi – pati rizoto taip ir neįvaldžiau tiek, kad jis mano akyse perspjautų tradicinę mano versiją; dėl vyro gaminamų gal jau ir susimąstyčiau…

O tuo tarpu, kol mąstau:

IMG_3675-001

Kepti ryžiai vakarienei

Sudėties recepto pabaigoje net nebus, nes viskas eina daugmaž iš akies; vienintelė griežta proporcija – verdant ryžius, vandens imti reikia lygiai dvigubai daugiau (matuojama puodeliais). Ryžiai gali būti bet kokie jūsų mėgstami, va tik jei nustebino spalva tų, kur nuotraukoje, tai čia buvo imtas juodų ir laukinių ryžių mišinys, kažkaip taip. Bet tai čia jau tokia fancy’esnė versija, o šiaip paprasti balti bele kokie irgi labai gerai.

Dar būtinai reikia nors kažkokiais kiekiais; svogūno, česnako, aliejaus, grybų (elementarių pievagrybių užteks), tarkuoto sūrio (geriau kieto, ne fermentinio). Pasirinktinai – žalumynai, pavyzdžiui, nuotraukoje matoma gražgarstė (pakelkit rankas, kas nors kasdieniame gyvenime ją taip vadinat? rimtai?) ar kokie švieži špinatai.

Kaip viskas vyksta: ryžiai pastatomi virti (dar pasūdyti reiktų kuriuo nors metu).

Keptuvėje įkaitinamas aliejus ir greit apkepinami smulkiai supjaustyti svogūnai (tarkim, kad vienas mažas) su česnakais (viena-dvi skiltelės); tada verčiami ketvirčiais supjaustyti grybai ir dar kartą gerai apkepinami, pakeliui pasūdant, papipirinant ir pabarstant provanso žolelėmis. Kai jau atrodo gana neblogai iškepę, dedam ryžius, išmaišom, ir negailėdami užbarstom tarkuotu sūriu (bent sauja). Prasideda svarbiausia proceso dalis: išmaišius sūrį, keptuvę reikia palikti ramybėje bent dviems minutėms. Tikslas – kad keptuvės dugne sūris pradėtų formuoti paskrudusią plutelę. Kai taip nutinka, išmaišom viską dar kartą ir vėl paliekam ramybėje. Ir vėl. Ir vėl, kol užteks kantrybės, bet 4-5 kartus tai reiktų, o toliau kaip sugebėsite išverti. Jei naudosite žalumynus, juos reiktų sudėti pačioje pabaigoje ir jau po kokios minutės kelti viską nuo ugnies, kad tik suvystų, bet neimtų skrusti. Viskas, alkanieji mano, eikite, dėkitės į lėkštes ir būsite pamaitinti.

 

Šis įrašas paskelbtas kategorijoje labai greitas maistas ir priskirtas tokioms žymoms: , , . Išsaugokite jo nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s