Trys bananai

Aha, rimtai. Tiek ir reikia – trijų.

Nors šiaip jau dėl manęs tai bananų galėtų ir nebūt, kartą per šešis mėnesius kokio vieno organizmas pareikalauja, gal jau kai kalio lygis pasiekia kritinę ribą, nežinau. O jau tokie išmislai kaip bananų duona – nu kam jų reikia? Tropikuose tai gal ir problema, kur tuos bananus padėt, panašiai kaip pas mus cukinijas, bet pas mus nelabai įsivaizduoju, kaip čia jų taip prikaupt.

Bet va tada ėmė ir įkrito į skaitytuvą? skaityklę? skaitytoją? – žodžiu, readerį, vienas toks receptas. Traški bananų duona. Traškumas visiškai sveikuoliškas, nuo sorų kruopų. Bet tai pasirodo, ten viskas sveikuoliška, specialiai su tokia mintim perdaryta iš mažiau sveikuoliško recepto, kuriame, o, jame viskas visai kitaip – sviestas ir burbonas. Čia jau aš susidomėjau kaip reikiant – alkoholis pusryčių kepinyje? Nuo ten jau ir iki šampano pusryčiams ne taip toli. Aha, užsirašom, trašku, burbonas, bananai. Po to prisiminiau, kad po dviejų dienų reikia atsiimti maišioką šilauogių. Matytumėt, kokios šilauogės – kaip vyšnios. Tada dar nežinojau, kad tokios bus, bet jau žinojau, kad turėsiu į kepinį ir jas įkorporuot. Dar perbėgau per kelis receptus, kad daugmaž sustyguočiau, ką kokiais kiekiais reikėtų imti, ir dabar jau pristatau išbandytus šeštadienio pusryčiams keksiukus.

_IGP1923a

 

Traškūs bananų ir šilauogių keksiukai

Gaminimui bananus geriau imt kiek galima pernokusius, bet jei kaip aš, pirksit juos specialiai tik dėl kepinio ir užsigulėjusių namie neturit – nieko, sueis ir tokie. Sutrint tik kiek daugiau jėgos prireiks.

Taigi, bananus sutrinam. Supilam išlydytą sviestą. Viskį (tą, kur vietoj burbono :)). Išmaišom. Pauostom, kaip kvepia. Pilam vanilę. Mušam kiaušinį. Beriam kepimo miltelius, druską ir cukrų. Viską vėl išmaišom. Suberiam miltus. Išmaišom. Soras. Išmaišom. Ir jau tada atsargiai nuplaunam ir atsargiai įmaišom šilauoges. Atsargiai, aha, kad nesusitrintų. Nors paskui nuo karščio vis tiek susproginės. O tada kraunam po du šaukštus į keksiukų formeles ir kepam apie 20 minučių 200 laipsnių orkaitėje. Bekepant galima dar ateit pauostyt, kaip uogoms susproginėjus, užkvimpa stipriai koncentruota vasara. Iškepusius valgom kad ir šiltus, jei kantrybės laukt nėra – o man jos niekada nebūna🙂

Tiesa, kitąsyk soras turbūt mėginsiu ne įmaišyt, o tik užbert ant viršaus, nes traškios iš esmės liko tik viršutinės. Jei kas taip ir bandysit, praneškit, ar gerai. Nors ir taip gerai. Kvapnu. Saldu. Vasariška.

————————

Naudota (išeina 14 keksiukų, jei dedama po 2 šaukštus tešlos į formelę):

– trys bananai

– 100ml lydyto sviesto

– 1 v.š. viskio

– 1/4 a.š. druskos

– 1 kiaušinis

– 1 v.š. vanilės ekstrakto

– 1 a.š. kepimo miltelių

– 200ml cukraus

– 400ml miltų

– 100ml sorų kruopų

– dvi moteriškos saujos šilauogių

Šis įrašas paskelbtas kategorijoje kuo saldžiau, tuo geriau ir priskirtas tokioms žymoms: , , , . Išsaugokite jo nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s