Kąsniukai

Įdaryti pievagrybiai man anksčiau atrodė kažkaip iš tų tokių stropių namų šeimininkių repertuaro: vyras ir vaikai šviežiai išlygintais drabužiais, dulkės nuolat išsiurbiamos net ir iš už sofos, o giminiečius per susiėjimus stulbina kruopščiai pagamintais užkandukais, tam paaukojusi abi išeigines. Realiai aš tokių moterų net nepažįstu, bet va kažkaip idėja tokia🙂

O pasirodo, nieko čia taip jau baisaus – jei nedideliais kiekiais, padaroma net visai nepavargstant. Didžiausias iššūkis buvo skardą su jau prikimštais grybukais tvarkingai nutransportuoti iki orkaitės, kad įdaras nepabirtų – tas ilgas sekundes namie niekas net nekvėpavo, bet viskas praėjo sėkmingai.

Receptų tokiam reikalui internetuose irgi apstu, bet man pasirodė, kad skaniausia bus

Kumpiu ir sūriu įdaryti pievagrybiai

Pradžiai, žinoma, užsiimam pačiais grybais. Ech, su kokiu nusivylimu patyriau, kad kadaise parduotuvėse matytų portabelų dabar niekur nebėr. Jos ne tik kad aromatingesnės už eilinį pievagrybį, bet ir dydžio kelis kartus didesnės, kas man būtų sutaupę daug pastangų🙂 Na, kad jau su dydžiu nepasisekė, įsitikinau save, kad bent aromato prasme mane kiek pradžiugins rudieji pievagrybiai, ir pasiėmiau tų.

Išdarinėti juos irgi bandžiau visaip ten kruopščiai peiliu, bet jau po dviejų grybų supratau, kad kotelis lengvai tiesiog išsitraukia, palikdamas man reikalingą ertmelę kepurėlėje. Išdarinėtas kepurėles susirikiavau ant skardos, o koteliai keliavo įdarui. Šiam gi taip pat ėmiau karštai rūkyto kumpio, tarkuoto fermentinio sūrio (reikia kvapnaus ir besilydančio, kaip kad čederis ar bent šiaip koks riebus lietuviškasis) ir petražolių. Viskas sukapojama, sumaišoma, lengvai pasūdoma beigi papipirinama, ir pirštais grūdama į kepurėles. Daug ten netelpa, tiesiog reikia gudriai kiek pagrūsti, kiek paspausti įdaro krūvelę, kuri nuo sūrio linkusi šiek tiek sulipti, o nedarant staigių judesių – po to dar ir laikytis. Priįdaryti jie atrodo maždaug taip:

Skardą reikia pašauti į poros šimtų laipsnių karščio orkaitę 10-15 minučių: sūris turi išsilydyti, o grybų iškepimas matosi ir iš to, kaip jie suminkštėja.

O jei šalia įmesit skardą su vakarykštėmis virtomis bulvėmis, pašlakstytomis alyvuogių aliejumi ir pabarstytomis rozmarinu bei kmynais, ir leisit joms apskrusti, mintyse greičiausiai pasižadėsit sau šitą reikalą ir pakartoti. Bent aš tai taip🙂

—————————

Naudota – hm, su tuo šįsyk sudėtinga, mat nuoširdžiai ėmiau viską iš akies. Tik priminsiu, ką:

– rudieji pievagrybiai

– karšto rūkymo kumpelis

– fermentinis sūris

– šviežios petražolės

– prieskoniai: pipirai, druska

Šis įrašas paskelbtas kategorijoje kepsnys ir priskirtas tokioms žymoms: , . Išsaugokite jo nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s