Ryžių-grybų kukulaičiai

Baisu ir vėl, žinau: pats grybavimo sezono įkarštis, o aš gaminu iš parduotuvinių pievagrybių. Bet o ką daryt, kai darbai užgulę net ausis, ir nekalbant jau apie išvažiavimą į mišką, nei nebespėju rast prie parduotuvės bobučių su jų surinktomis voveraitėmis. Tikiuosi prošvaistės šį savaitgalį, o tuo tarpu –

Ryžių – pievagrybių kukulaičiai

Neįtikėtinai įvairiapusis patiekalas / garnyras / užkandis, puikiausiai pasišildomas kitą dieną darbe ar kremtamas šaltas parbėgus namo. Tikrai tikrai – dar papasakosiu pabaigoje.

Gaminimą pradedame nuo vakar išvirtų šaltų ryžių, greičiausiai buvusių skirtų kokiam kitam patiekalui ir likusių nesuvalgytų. Jei tokių nėra, visada galima virti šviežiai ir laukti, kol atšals, bet grįžus vakare po darbo tai gali ir nepasirodyti itin gundanti mintis. Geriau jau tegul ryžiai laukia.

O kol jie laukia, keptuvėje pakepiname smulkiai pjaustytus svogūnus ir pievagrybius, pabarstome juos druska, pipirais ir krapais (o kitą kartą gamindama dar ir itališkų žolelių užbersiu), ir sumaišome su užsilaukusiais ryžiais. Ten pat įmušame vieną kiaušinį ir įberiame smulkiai tarkuoto “Džiugo” ar panašaus sūrio. Viską gerai permaišome ir formuojame kukuliukus.

Apie formavimą atskira istorija. Išbandžiau net kelis variantus: volioti šlapiais delnais, formuoti dviem šaukštais – net mėginau formuoti keksiuką formelėje, bet nusprendžiau, kad bus per didelis. Galiausiai apsistojau ties voliojimu rankomis maistinės plėvelės gabalėlyje. Reziumuojant – mažiausiai purvinas darbas buvo naudojant plėvelę, bet taip pagaminti kukuliukai kepti buvo kiek labiau birūs nei formuoti tiesiog delnais. Galbūt reikėjo stipriau spustelti, o gal kitą kartą reikės nenaudoti plėvelės, bet tiesiog patogiau pasidėti arčiau dubenį su šaltu vandeniu, kad būtų patogiau vilgyti delnus.

Kukuliukai keliauja į skardą, skarda į gerai įkaitintą (200 laipsnių) orkaitę ir kepam apie 10-15 min., pabaigoje įjungiant grilio režimą, kad geriau apskrustų. O tuo tarpu galima pasigaminti padažą.

Man labiausiai derantis pasirodė pomidorų padažas: keptuvėje pakepiname porą smulkutėliai sukapotų skiltelių česnako, įmetame kelis smulkiai pjaustytus pomidorus (jei nesitingi, pravartu naudoti nuluptus, bet aš paprastai tuo neužsiimu, geriau jau naudoju konservuotus); šliūkštelim šlakelį sauso vyno, pabarstome žolelėmis  ir kokiu aštresniu prieskoniu, kad ir čili pipirais ir troškinam, kol viskas tampa gražiu minkštu vientisu padažu. Kažkuriuo momentu, ypač jei naudojami švieži pomidorai, greičiausiai teks įpilti šiek tiek vandens, o ir palikti padažą burbuliuoti ant mažos ugnies tada teks bent valandai.

Pabaigus gaminti, vegetarams ir šiaip mėsai abejingiems pridedame visą porciją kukulių, užpildame padažo ir papuošiam baziliku; mėsėdžiams galima dėti pusę porcijos kaip garnyrą prie kokios keptos vištienos šlaunelės. Man išėjo trys pavalgymai: vakarienei vegetariškas, kitai denai darbe pietums su vištienos gabalėliu, o vakare likusius 5 ar 6 tiesiog sukrimtau šaltus be nieko🙂

———-

Naudoti produktai (iš kurių išėjo apie 16 skirtingo dydžio kukulaičių):

– 1/4 puodelio ryžių (nevirtų)

– pusė nedidelio svogūno

– 5-6 pievagrybiai

– prieskoniai: druska, pipirai, krapai

Pomidorų padažui:

– 2 skiltelės česnako

– 3 vidutiniai pomidorai

– 50ml sauso balto vyno

– prieskoniai: druska, pipirai, aštrus petražolių ir čili pipirų mišinys, bazilikas

Šis įrašas paskelbtas kategorijoje į darbą ir priskirtas tokioms žymoms: , , , , . Išsaugokite jo nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s