Keptos vištienos savaitgalis

Dar vienas prisipažinimas: esu visiška mėsėdė. Ne ta prasme, kad valgau tik mėsą, bet be jos savo raciono kažkaip neįsivaizduoju, nors to dėka amžinai tenka tildyti moralines dilemas: nes taip, su mėsai auginamais gyvūnais elgiamasi daugiau nei baisiai, taip, kepsniams ganomi galvijai ir visas su tuo susijęs ūkis niokoja gamtą; bet juk turi būti įmanoma rasti kokį nors aukso vidurį, a? Na, jei jau žmonės irgi gyvūnai, o gyvūnai vieni kitais minta, ir viskas natūralu ir evoliuciškai pateisinama.

Kaip moralinį kompromisą, turiu tokias dienas, kai susidarau sau valgiaraštį visiškai be mėsos. Paprastai kokiai dienai ar dviems per savaitę.Šią savaitę tokios dienos buvo dvi, kai ofise netikėtai nugulė didelės traškučių ir sausainių atsargos, ir jas beįveikinėjant, nevalgiau ne tik kad mėsos, bet ir šiaip normalaus maisto.

Savaitgalį supratau, kad reikia atsigriebti.

Šaldytuve radau salierą ir vištienos.

Praneršiau interneto receptus ieškodama pertrintos vištienos sriubos recepto iš senovinių “Nykštuko” kavinės laikų. Neradau. Paguodai nusprendžiau, kad turbūt ir neverta gadinti vaikystės atsiminimų.

Amerikietiški puslapiai šiuo klausimu pasiūlė gamintis arba nepertrintas sriubas, arba pertrintas sriubas pagardinti atskirai gaminta vištiena. Kantrybė paieškoms jau baiginėjosi, nusprendžiau, kad bent bus nesudėtinga. Buvo.

PERTRINTA SALIERŲ IR KEPTOS VIŠTIENOS SRIUBA

Sriubai prireikė (1 padoraus dydžio porcijai arba dviems kuklioms):

– pusės nedidelio lapkotinio saliero

– trijų bulvyčių

– svogūno

– šlakelio pieno

– pusės vištienos filė (kepiau visą nemažą krūtinėlę, bet apie likusią dalį vėliau)

– prieskonių sriubai: provanso žolelių mišnio, čiobrelių, pipirų

– prieskonių vištienai: pagal planą turėjo būti česnakas, paprika, petražolė, pipirai ir kmynai. Turėjau tik česnako ir pipirų, tad primaišiau įvairių mišinių, rastų lentynoje – geriau taip nedaryti, nes vienas jų buvo tikrai aštrus ir nors rašau, kad į sriubą dėjau pipirų, iš tiesų taip tik ketinau daryti, o realiai jų nuo vištienos buvo daugiau nei pakankamai🙂

Pradėti geriausia nuo orkaitės įjungimo, o jei ji sena ir klastinga, tą daryti verta ir visai iš anksto. Bet tie, kas turi senas ir klastingas orkaites, ir taip tai žino🙂

Suberti visus planuojamus naudoti prieskonius ant vištienos, užpilti šaukštelį alyvų aliejaus ir gražiai aptepti prieskonių košele mėsą iš visų pusių. Įkaitus orkaitei, įdėti kepti ir užsiimti sriubos gamyba.

Pjaustytą svogūną trumpai apkepti svieste, ten pat sumečiau visą pjaustytą salierą, kiek pakepinus, užpyliau šlakelį balto vyno ir dar palikau, kol vynas nugaravo: dalis su vyno visai nebūtina, jo net prie sudedamųjų dalių netraukiau; viskas labiau susiję su tuo, kad tas trijų gurkšnių kažkada buvusio putojančio vyno šlakelis jau savaitę leido šaldytuve be jokio tikslo gyvenime ir man jo pagailo. Po vyno ant viršaus sumečiau bulves, užbarsčiau žolelėmis, užpyliau ~0,5 l vandens ir palikau ramiai virti, kol salierai ir bulvės padoriai suminkštės.

Padoriai suminkštėjusius viską pertrinti turimais tam skirtais įrankiais (nes turbūt mažai kas vargsta su visu senu virtuvės kombainu, į kurį reikia supilti sriubą, tada pertrintą pilti atgal į puodą ir visko daug plauti; o vietoje to turi mažus dailius blenderius arba trintuvus). Jei su vištienos pipirinimu persistengta nebuvo (o šiuo laiku vištiena jau turėtų būti iškepusi ir galima jos paragauti ir patikrinti), sriubą pagardinti pipirais, įmaišyti šlakelį pieno ir pilti į dubenėlį.

Iškepusią vištieną supjaustyti kąsniukais ir sudėti į sriubą.

Šaltinis: food.com

Bet vištienos tai liko? Liko. Sekmadienio pietums.

Šaldytuvas buvo dar kartą patikrintas, rasta maišelis špinatų, kurių pusę jau teko išmesti, ant stalo buvo kriaušių ir kivių, spintelėje moliūgų sėklų. Patiekalo pavadinimą jau galima atspėti🙂

VIŠTIENOS, VAISIŲ IR ŠPINATŲ SALOTOS


Be to, ką jau išvardinau, dar prireikė šaukšto majonezo, kurį įmaišiau į plėšytus špinatus, nuluptus ir supjaustytus vaisius ir smulkintą vištieną. Puikiai tiko su skrudinta duona, bet puikiai tiktų ir be jos🙂 Ir dar jaučiu pagundą kitą kartą tai išbandyti su acto ir aliejaus užpilu.

Šaltinis: įkvėpimas

Šis įrašas paskelbtas kategorijoje savaitgalio sriuba, žalia žolė ir priskirtas tokioms žymoms: , , , , , , . Išsaugokite jo nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s