Žiedinio kopūsto pica

Jeigu nuspręsčiau imt nevalgyt mėsos, miltų ar dar kaip nors save labai riboti, be žiedinio kopūsto akivaizdžiai neišgyvenčiau. Kiek skeptiškai žiūrėdavau į internetų siūlymus jį naudoti vietoj ryžių ar kuskuso – aha, galvodavau, vargšai, nu kai laikotės kvailų dietų, tai ir valgot visokias nesąmones; apie tokį dalyką, kaip picos pagrindas iš kopūsto nebūčiau ir sapne drįsus sapnuot.

Vienok, kad ir koks chrestomatinis ir vaikystės nostalgijas keliantis patiekalas būtų virtas ir apkeptas kalafioras, ateina etapas, kai norisi santykius su juo perkelti į naują lygmenį. Pirma stadija buvo puikusis kepsnys, o antrojoje kažkaip nesinorėjo wusinti  ir ėmiausi picos. O išvados  – ne, picos tešlos neprimena, bet taip, tikrai skanu, įdomu ir itin lengvai pagaminama bei taip pat universalu, kaip ir pica tuo atžvilgiu, kad ant viršaus galima dėti praktiškai bele ką.

IMG_6232-001

Žiedinio kopūsto pica

Pagrindui žiedinį kopūstą nupjaustom žiedynais nuo kopūstkočio. Skirtingai nei verdant, čia koto dalį galima palikti ir ilgesnę, nes vis tiek viską reikės susmulkinti; žiedynus galite palikti ir stambesnius, svarbu, jie po to jums tiptų į kombainą. Smulkinti, kaip jau supratot, geriausia kombaine, nes tekstūros reikia kuo smulkesnės – maždaug kaip kuskuso.

Sumaltą kopūstą kišam į mikrobangę arba pilam į verdantį vandenį. Mikrobangėje pilnu galingumu jį gaminam apie 8 minutes; vandenyje gali reikti pavirti kiek ilgiau, kol išvirs. Jei virėte puode – po to kuo geriau nukoškite, dar ir pakaitinkite grąžinę ant ugnies, kaip bulves, kad nugaruotų vandens likutis. Po to galima perdėti į vėsesnį indą ar paskleisti ant pjaustymo lentelės ir palikti pravėsti.

Kol kopūstas vėsta, pasigalvojam, ką dėsim ant viršaus. Aš kiek bijojau, kad patiekalas pasirodys pernelyg vegetariškas, tad išsitraukiau gabalėlį šoninės ir jį smulkiai supjaustytą paskrudinau kartu su stambesniu šalotiniu svogūnu. Dėl įdaro rekomendacija būtų iš esmės tik tokia, kad šita pica keps trumpiau nei standartinė, tad viską reiktų naudoti arba tokio, kas iškepa per 5 minutes, arba apkepti/apvirti prieš dedant ant picos; va dėl to aš tą svogūną ir apkepiau. O jei laikysitės šito principo – dėti gali praktiškai viską. Ar nedėti, o kepti tik su sūriu ir padažu :)

Į pravėsusį kopūstą beriam smulkiai sukapotų krapų (tiks ir kiti žalumynai ar galima išvis be jų), druskos, pipirų, mušam kiaušinį ir gerai išmaišom. Skardą išklojam kepimo popierium, ant jo dedam kopūsto masę ir pirštais ar šaukštu praskleidžiam bei išplojam į 4-5mm storio blyną. Blyną tepam pomidorų padažu, barstom tarkuotu gerai besilydančiu sūriu, ant viršaus dedam įdarą ir kišam į orkaitę, įkaitintą iki 200 laipsnių. Kepti užtenka tol, kol išsilydo sūris, apie 5 minutes. Pabaigoje pabarstom picą baziliko lapeliais, pakepam dar pusę minutės ir traukiam lauk. Jei nusiteikę itin sveikuoliškai – valgom su žaliom salotom :)

IMG_6243-001

————————-

Naudota (2 porcijoms):

- mažas žiedinis kopūstas

- 4-5 šakelės šviežių krapų

- kiaušinis

- 0,5 šaukštelio druskos

- maltų juodųjų pipirų

- 3-4 šaukštai pomidorų padažo

- 50g scamorzos sūrio, bet tiks ir kitas gerai besilydantis

- 50g karštai rūkytos šoninės

- vienas didesnis šalotinis svogūnas

- šviežio baziliko lapeliai

Posted in žaidimai, žalia žolė | Tagged , , , , , | Parašykite komentarą

Stir fry Nr.84

Šitas yra apie šitake grybus. Nes jie čia duoda daugiausia skonio, o atitinkamai diktuoja ir mažiau saldžiarūgščio skonio, o daugiau sodrumo, aka umami.

Dar jis yra truputį apie čili pipirus. Pastaruosius šviežius naudoju gana retai, o po vakar turbūt naudosiu ir dar rečiau, nes praėjus pusvalandžiui po gaminimo ėjau miegot, norėjau išsiimti linzes ir to labai labai pasigailėjau. Nepadėjo nei akies skalavimas vandeniu anei pienu (jep, neviltis buvo juoda), tiesiog verkiau, kol išverkiau, tada dar 3-5 kartus nusiploviau rankas muilu ir vis tiek vos prisilietus antros akies supratau, kad nieko nebus. Teko prašyti vyro kišti pirštus man prie akies, naujas santuokos etapas praktiškai.

Jei atitrūkstant nuo tragiškosios pasakojimo dalies, tai čia dar ir apie tai, kad sode nuo gegužės neprižiūrėta kalendra išvešėjo iki pusmetrinių krūmų, dėl to į šitą stir fry jos dėjau daugiau nei įprastai, o to rezultatas buvo itin kvapnus ir sodrus skonis. Dar ir šiandien iš darbo gal tris kartus rašiau vyrui, kad turbūt jis sau didesnę pusę pasiliko, nes nu labai mažai atrodė, kai taip skanu.

O ir nuotraukos jokios dėl to nėra, vakar vakare buvo reikalų su ėjimu miegot ir degančiom akim, o šiandien per skaniai kvepėjo, pamiršau :) Gerai, nebeerzinsiu:

Aštri kvapni vištiena su daržovėmis ir šitake grybais

Vištieną supjaustom kąsneliais ir sumaišom su šaukštu krakmolo, šaukštu sojos ir šaukštu austrių padažo.

Supjaustom šiaudeliais daržoves: morką, cukiniją (labiau tiktų pekino kopūstą, bet turėjau tik cukiniją ir ją dar nulupau), šitake grybus (bandykit ir su pievagrybiais iš bėdos, valgoma tikrai bus), čili pipirą (be sėklų).

Įkaitinam keptuvėje aliejų, apkepinam ten sutraiškytą česnako skiltelę ir maltą arba tarkuotą imbierą.

Vištieną išgriebam iš marinato, apkepinam iki dailaus geltonumo. Beriam tailandietiško kario, išmaišom. Pilam porą šaukštų šerio, vėl išmaišom, dedam daržoves ir kepam, kol suminkštės (cukinijos atveju geriau leisti pasitroškinti kokias 5 minutes, vis pamaišant; jei naudosit kopūstą, užtruksit trumpiau).

Kol kepa, likusį marinatą papildom šaukštu sojos, šaukštu žuvies padažo, šaukštu žalių citrinų sulčių.

Susismulkinam žalumynus: laiškinį česnaką, kalendrą.

Į suminkštėjusias daržoves pilam marinatą, dedam žalumynus, gerai pamaišom, pakepam dar pusę minutės ir nukeliam nuo ugnies. Valgom su ryžiais ar azijietiškais makaronais.

——————–

Naudota (2 porcijoms):

- 200g vištienos vidinės filė

- 150g šitake grybų

- viena vidutinė morka

- pusė vidutinės cukinijos

- vienas čili pipiras (kitą sykį keisiu džiovintais čili dribsniais)

- stambi skiltelė česnako

- pusė šaukštelio malto imbiero

- šaukštelis tailandietiško kario

- 2 šaukštai sojos padažo

- šaukštas austrių padažo

- šaukštas žuvies padažo

- šaukštas žaliųjų citrinų sulčių

- šaukštas krakmolo

- du šaukštai sauso šerio (jei turit ryžių vyno, dar geriau)

- gera sauja laiškinio česnako ir kalendros

- ryžių aliejaus kepimui

Posted in kuo aštriau, tuo geriau, labai greitas maistas, link Azijos, į darbą | Tagged , , , | Parašykite komentarą

Cherry lips

Nebūtų vyšnios kartais kone dvigubai pigesnės už trešnes – klausimas, ar kasmet namie jų pas mane atsirastų. Žinoma, kai kaime pas močiutę tekdavo rinktis tarp jų ir serbentų, tai taip, eidavau konkuruot su špokais iki viršutinių šakelių. Močiutė trešnių tai neaugino, ne taip, kaip dabar parduotuvės – o dabar su trešnėmis visada viskas aišku, visada jų būna, visada dičkės, visada saldžios; blogiausia, kas gali nutikti – sugenda, bet tai kokia tikimybė, kad jų nieks nesuvalgys per artimiausią pusdienį? Not gonna happen. O va vyšnios…

Bet kad jau taip nutiko, kad namie apsigyveno maišiokas vertų dėmesio vyšnaičių (skaityti: nesutraukiančių žandikaulių iki pat pakaušio), ėmiau žiūrėti, ką čia dar su jomis nuveikus. O jūs turbūt jau irgi esat girdėję apie tą madą uogas užpylinėt balzaminiu actu, barstyt pipirais ir sakyt, kad labai skanu? Tai va čia iš tos serijos, ir taip, tikrai labai skanu, ir paprasta, ir kiek dekadentiška tuo pačiu.

IMG_6010-001

Vyšnios su balzaminiu actu ir rikota

Šitam patiekalui reikia pasiplanuoti kokią valandą-pusantros laiko, bet tik dėl to, kad tiek rikotos kremui reikia pabūti šaldytuve, tiek vyšnioms pasimarinuoti. Paties darbo čia ne tiek ir daug.

Pradedam nuo rikotos: pusę indelio sūrio sumaišom su šaukšteliu medaus, keliais lašais vanilės ekstrakto ir gerai gerai permaišom, netgi patartina mikseriu (jei nesitingi jo plauti, kaip kartais nutinka, pirštais nerodysim). Jei vietoj ekstrakto naudosit vanilės cukrų – galima, tik tada atsargiau su medum, ir maišyti teks stropiau, kol ištirps cukrus. Vietoj rikotos šiaip jau galit naudot ir varškę, tik geriau tą švelnią, o jei naudosit standartinę – geriau jau traukit tą mikserį. Tai va, o kai kremas paruoštas, jį uždengiam ir statom valandai į šaldytuvą.

Nuplautas vyšnias nukauliukinam ir perpjaunam per pusę, arba atvirkščiai. Dedam į dubenėlį, ten pat pilam šaukštelį-du balzamiko kremo. Beje, galima naudoti ir trešnes, tada galit pilti tiesiog balzaminį actą; vyšnios kadangi rūgštesnės, aš naudojau kremą, jis kur kas saldesnis, tad šitoj vietoj stipriai gelbsti. Užmalam juodų pipirų kokius tris-keturis pasukimus, gerai išmaišom ir paliekam irgi iki valandos pastovėti.

Po valandos imam vyšnias, imam kremą ir gražiose taurėse dedam vyšnias, ant jų rikotą, arba atvirkščiai, nepamirštam apšlakstyti vyšnių dubenėlio dugne susidariusiu padažu ir taisomės palydėti vasariško saulėlydžio ar dar kaip nors kitaip mėgaujamės.

———————

Naudota (2 porcijos):

- 120g rikotos sūrio

- šaukštelis medaus

- 3-4 lašai vanilės ekstrakto

- dvi geros saujos vyšnių

- 1,5 šaukštelio balzamiko kremo

- žiupsnis juodųjų pipirų

Posted in kuo saldžiau, tuo geriau, savaitgalio sriuba, šventės | Tagged , , | Parašykite komentarą

Kai vyras nemėgsta…

…krabų lazdelių salotų, aš, aišku, iš pradžių sakau, kad nieko čia tokio, parduotuvinėse tiesiog lievas majonezas, aš tau savo pagaminsiu ir bus kaip su pikantiškom, kur pagaminau ir tau patiko, tai vat ir čia viskas bus gerai, tu tik pabandyk. O tada nusiperku poką krabų lazdelių ir pagaminu visai kažką kito, nes turiu laiko tik pusvalandį, kol reiks bėgt atsiimt mašinos iš serviso, o po to važiuot prie Balto tilto mėtyt frisbio ir šiaip. Nors net jeigu turit laiko daugiau negu pusvalandį, vis tiek pabandykit šitas, jos skanios.

20140714_194257

Gaivios krabų lazdelių salotos su azijietiškais makaronais

Azijietiškus kiaušinininius makaronus, aka egg noodles, užpilam verdančiu vandeniu ir paliekam pastovėti kol suminkštės. Įsikaitinam tuščią keptuvę ir joje paskrudinam porą šaukštų sezamo sėklų. Į didelį dubenį paeiliui sukomplektuojam plonai pjaustytą pekino kopūstą, šiaudeliais smulkintą agurką, krabų lazdeles, padalintas į 5-6 stambesnius gabaliukus. Suminkštėjusius makaronus perpilam šaltu vandeniu ir dedam prie daržovių su lazdelėmis, beriam pakepintas sėklas, ruošiam užpilą. Užpilui imam porą šaukštų ryžių acto, porą šaukštų sojos padažo, šaukštą sezamų aliejaus, sumaišom atskirame indelyje, paragaujam, ar tikrai tinka skonis (nes aš jaučiu, kad kitąsyk man čia gali labai tikti ir papildomas šaukštas žaliųjų citrinų sulčių ar to paties ryžių acto) ir pilam ant salotų, viską labai gerai išmaišom. Jei planuojat salotas kažkur vežtis, kaip kad aš, siūlau iškart viską sluoksniuot plastmasiniame inde, o užpylus padažą, uždaryti dangtį ir energingai pakratyti, viskas puikiai persimaišo. Jei norit ekstra hipsterio taškų, rekomenduoju valgyt įsitaisius pievoje ant pledo, lazdelėmis. Skanaus :)

——————–

Naudota (dviems porcijoms):

- 100g azijietiškų kiaušininių makaronų (egg noodles)

- pora saujų plonai supjaustyto kininio kopūsto

- pusė agurko

- 150g krabų lazdelių

- pora šaukštų kepintų sezamo sėklų

užpilui:

- du šaukštai ryžių acto

- du šaukštai sojos padažo

- šaukštas sezamų aliejaus

- jei norisi gaiviau – dar šaukštas acto ar žaliųjų citrinų sulčių

Posted in labai greitas maistas, link Azijos, pavakarojimams, žalia žolė, į lauką | Tagged , , , , , , , , , , | Parašykite komentarą

Apie lašišą

Nusipirkom lašišą. Nedidukę tokią, pusantro kilo. Lašiša tapo kruopščiai išfiletuota:

IMG_5857-001

Ir tada išdalinta į kelias dalis skirtingiems patiekalams.

Pradėjom nuo mažiausiai prabangių – stuburkaulio, galvos ir kitų nuo filė likusių detalių. Iš detalių buvo išvirtas sultinys – nieko mandro, jau minėtos lašišos dalys, druska, pipirai, vos vos itališkų žolelių mišinio. Litras gauto sultinio tapo:

Lašišos ir ryžių makaronų sriuba

Tokia kiek tailandietiško prieskonio. Atvėsusį sultinį nukošiam, nuimam lašišos mėsą nuo kaulų, mėsą pasidedam kur nors saugiai ir patogiai, kitką metam lauk. Sultinį užvirinam, sudedam į jį du šaukštus raudonos kario pastos (standartinės parduotuvinės; nebent labai norit ją patys gamintis – aš irgi vis sau tą žadu, bet dar neprisiruošiau). Užvirus į ją sudedam 150g stambiai supjaustytų pievagrybių ir saują kokio daržovių mišinio – pavyzdžiui, paprikos, kukurūziukų, plokščių žirnių ir svogūnų. Tuo pačiu – 100g ryžių makaronų, tų tokių baltų plokščių. Paverdam kokias aštuonias minutes, tada sudedam atgal lašišą ir užbaigiam prieskoniais: du šaukštai žaliųjų citrinų sulčių, šaukštas sojos padažo, geras žiupsnis cukraus. Gausiai barstom kapota šviežia kalendra ir valgom.

—————————-

Naudota:

- vienos lašišos galva, uodega, stuburas

- iš jo gautas litras sultinio

- 2 šaukštai raudonos kario pastos

- 150g pievagrybių

- 100g kitų daržovių mišinio

- 100g ryžių makaronų

- 2 šaukštai žaliųjų citrinų sulčių

- šaukštas sojos padažo

- žiupsnis cukraus

- 2-3 šakelės šviežios kalendros

——————————-

Antra dalis:

foto_temp87

Kepta lašiša su rudojo cukraus karamele ir wakame salotomis

Šitam reikalui jau naudojam filė: atsipjaunam iš jos dvi dailias porcijas po maždaug 100g. Mūsų filė jau buvo pasūdyta ir papipirinta, o jei jūsiškė šviežutėlė – marinate siūlyčiau imti dvigubą sojos kiekį ir papildomai įmalti pipirų. O aš lašišos marinatui naudojau: du šaukštelius cukraus, šaukštelį sojos, šaukštelį laimo sulčių – viską sumaišom ir aptepam abiejų filė gabalų viršų (tą, kur be odos). Gerai gerai įkaitinam keptuvę ir dedam žuvį viršumi į apačią. Kepam apie tris minutes, kol žuvis gražiai karamelizuojasi ir parunda. Tada verčiam ant odos ir pakepam dar apie dvi minutes; traukiam ant lėkščių, ruošiam garnyrą. O šiam 200g špinatų lapų dedam į keptuvę, kur ką tik kepė lašiša, uždengiam, palaikom apie minutę, kol sukrenta, tada dar minutę kepam pamaišant, kol visi lapai gražiai suvysta. Dedam šalia lašišos, o ant špinatų viršaus padalinam po 50g – ne, neatspėjot, marinuotų jūros dumblių, also known as wakame salotų ir tiekiam. Galima būtų ir tik su jūros dumbliais, bet jų saldokas skonis kartais kiek per intensyvus, tai vat lengvas špinatų karstelėjimas jį labai gerai atskiedžia ir puikiai dera prie pasikaramelizavusios žuvies.

————————-

Naudota:

- ~200g lašišos filė su oda

- druska, pipirai

- šaukštas rudojo cukraus

- šaukštelis sojos

- šaukštelis žaliųjų citrinų sulčių

- 200g šviežių špinatų

- 100g wakame (marinuotų jūros dumblių) salotų

- aliejaus kepimui

—————————–

Trečia dalis:

Sevičė

Ne, tai tikrai nėra žalia žuvis, o jei žadat pradėt fufintis, tai atsakykit – marinuotą silkę nors kartą gyvenime valgėt? Skonio atžvilgiu sevičė nieko panašaus, bet iš techninės pusės – lygiai tas pats: žuvis marinuojama rūgštyje su prieskoniais pakeičia skonį ir struktūrą, ir tampa be baimės valgoma. Aišku, patiekalo labui žuvį vis tiek geriau imti kuo šviežesnę ir kokybiškesnę; bet užtat, jei filetavot namie, čia galit sudėti tas mažiau dailiai išpjautas dalis, vis tiek žuvį reiks smulkinti.

Lašišą šitam reikalui imam be odos ir pjaustom nedideliais (iki 1cm) kubeliais. Dviems žmonėms reiktų apie 100g lašišos. Nulupam prinokusį avokadą ir supjaustom panašaus dydžio kubeliais. Smulkiai sukapojam pusę nedidelio mėlyno svogūno ar vieną šalotą bei keturias-penkias šviežios kalendros šakeles (arba ją praleidžiam, jei esate iš tų, kurie kažkodėl negali jos pakęsti. Aš ją turbūt ir į desertus galėčiau dėti. M, mintis :)). Jei norisi gaiviau – į sevičę galima įmaišyti pusę nulupto agurko, išėmus sėklas ir supjausčius kubeliais.

Užpilui sumaišom šaukštą sojos, šaukštą sezamų aliejaus, šaukštą žaliųjų citrinų sulčių, druskos ir pipirų. Visas paruoštas dalis dedam į vieną indą, gerai išmaišom ir paliekam bent pusvalandį pastovėti. Jei netikite, kad tokia žuvis nėra žalia – stebėkite spalvą, kai maišote: žuvis iškart ima balti. Jei norisi gražesnio pateikimo – efektingai atrodo kokteilių ar viskio taurėse.

—————————

Naudota:

- 200g lašišos filė be odos

- vienas gerai prinokęs avokadas

- pusė nedidelio mėlynojo svogūno ar vienas šalotas

- 4-5 šakelės šviežios kalendros

- 1 šaukštas sojos padažo

- 1 šaukštas sezamų aliejaus

- 1 šaukštas žaliųjų citrinų sulčių

- druskos, pipirų

- nebūtinai: pusė šviežio agurko

————————-

Ketvirta dalis:

foto_temp50

 

Riestainiai su sūdyta lašiša ir kreminiu sūreliu

Pamenate, kaip pradžioj minėjau, kad mūsų lašiša jau užsūdyta druska ir pipirais? Įmaišius dar žiupsnį cukraus, lašišos filė reiktų dvi-tris dienas palaikyti šaldytuve, periodiškai apverčiant. Po to ją labai tinka valgyti su šviežiai keptais minkštais riestainiais, kurie iš išvaizdos gal ir panašūs į parduotuvėse parduodamus dičkius, bet skoniu labai skiriasi, nors jau antrą dieną ir šių tekstūra darosi kietoka.

Įdomiausia riestainių gaminimo dalis bent man yra ta, kad juos reikia lengvai apvirti. Kuo ilgiau virsite – tuo stangresnė paskui bus jų plutelė; aš pirmam bandymui viriau minutę ir kitąsyk bandyčiau trumpiau, nes man jie patiktų minkštesni. Bet šiaip minutė yra daugumoje receptų nurodomas saugus variantas pasibandymui, kas jums labiau patinka. Pasiryžę?

Pradedam nuo mielių, kurias reikia įmaišyti į kūno temperatūros vandenį kartu su cukrumi ir palaikyti kelias minutes, kol pasimatys burbuliukai. Miltus sumaišom su druska, padarom kauburėlį, kauburėlio viršuje – duobutę, į kurią palengva supilam mielių mišinį ir semiant nuo krašto miltus, užminkom tešlą. Tešlą reikia gerai paminkyti kokias dešimt minučių, tuomet kloti rankšluosčiu ir statyti valandai pabūti ramiai ir šiltai, kol pakils. Pakilusią perminkom dar kartą, dalinam į aštuonias lygias dalis ir formuojam riestainius: darom kamuoliuką, jį suplojam, į vidurį kišam pirštą ir kiek pasukam tešlą aplink, kad skylė praplatėtų.

Puode užsivirinam porą litrų vandens; kad jaustumėtės drąsiau, į jį galima berti šaukštą sodos, tik receptai ne visai aiškiai nusako, kam ji – ar kad vanduo ramiau virtų ir neputotų, ar tešlai pagerinti. Aš dėl visa ko irgi bėriau :) Pasiimam laikrodį ar chronometrą, platų šaukštą ar mentelę ir leidžiam paruoštus riestainius į vandenį; pradžioj geriau po vieną, vėliau, kai įgusite, galima po du-tris, tiesiog reikia nepergrūsti puode, kad nesiliestų. Praėjus pusei norimo laiko, riestainius apverčiam.

Visus juos traukiam ant kepimo popierium išklotos skardos, tepam kiaušinio plakiniu ir,  jei yra noras, barstom: aš bandžiau grynus, su itališkomis žolelėmis, su sezamais, su kmynais, su aguonomis, su česnako granulėmis. Labiausiai patiko su žolelėmis ir sezamais; bet šiaip siūlau paeksperimentuoti :) Kepam 200 laipsnių temperatūroje apie dvidešimt minučių.

Iškepusius ir lengvai pravėsusius pjaunam skersai, tepam kreminio sūrio, jei tik turim – būtinai barstom šviežiais krapais, dosniai klojam sūdytos lašišos ir mė-gau-ja-mės. Nerealus reikalas.

O jeigu kažkokiu mistiniu būdu sūdytos lašišos visos nesuvalgėte, ji puikiai tinka užšaldyti. Atsitirpinę galėsite vėl valgyti nė kiek neapdorotą.

——————-

Naudota:

- 500g miltų

- 1,5 puodelio vandens

- 2 šaukštų sausų mielių

- 1,5 šaukšto cukraus

- 1,5 šaukštelio druskos

- kiaušinio

- pabarstymui (pasirinktinai): nieko, itališkų žolelių mišinio, sezamo sėklų, aguonų, kmynų, česnako granulių, džiovintų pomidorų granulių ar dar ko nors, ką mėgstate. Koks tarkuotas kietasis sūris turbūt būtų irgi visai neblogai, tik prie lašišos mažiau tiktų :)

- dosniai:  kreminio sūrelio ir sūdytos lašišos

Posted in jūra, kuo aštriau, tuo geriau, link Azijos, savaitgalio sriuba, žalia žolė | Tagged , , , , , | Parašykite komentarą

Stir fry Nr.83

Pas mus šiaip jau labai mažai patiekalų gaminami pagal tą patį receptą du ar daugiau kartų iš eilės. Tarp honorable mentions būtų tokios salotos, kaip pupelių su tunu, kepintų morkų su ožkos sūriu ar pomidorų su ančiuviais; klasika – kelių rūšių blynai; na, ir pora makaronų variacijų, jautienos carpaccio ir, tarkim, dar pora receptų, kurie šiuo metu neateina į galvą. Tuo tarpu stir fry būtų priešingame patiekalų pasikartojimo skalės gale – t.y. tarp tų, kuriuos kievieną kartą darau vis kitaip, iš dalies priklausomai nuo to, ko yra šaldiklyje, iš kitos dalies – dėl to, kad kitą kartą nebepamenu, ką ir kaip tiksliai dariau prieš tai. Ir jei gerai pamenu, net blogą pradėjau rašyt būtent dėl jų, kad galėčiau grįžti pasiskaityti.

Tuo pačiu kartais darosi sudėtinga duoti kiekvienam stir-fry unikalų negriozdišką pavadinimą, tai iš to šįkart toks atsitiktinis numeris (How I met your mother žiūrėtojai supras :) ). Ši variacija rekomenduojama, jei turite namie pekino kopūstą ir šviesios mėsos – vištienos, kalakutienos; pas mus buvo užsilikę koldūnų įdaro iš kiaulienos su imbierais, kalendra ir čili, kurie čia pritiko tiek gerai, kad kitą kartą gal net daryčiau specialiai šitam reikalui.

foto_temp86

Azijietiški makaronai su pekino kopūstu ir kiauliena

Azijietiškus makaronus užpilam verdančiu vandeniu, pasūdom ir paliekam pastovėti, kol suminkštės. Įkaitintoje keptuvėje pakepinam porą šaukštų sezamo sėklų. Susipjaustom kelis pekino kopūsto lapus siaurais (~1cm pločio) gabalėliais. Sėklas beriam lauk, pilam porą šaukštų ryžių aliejaus, metam mėsą, pakepinam, kol kiek paskrunda, tuomet sudedam naudojamas daržoves – aš naudojau pusę pakelio šaldyto azijietiško mišinio (atitirpinto) plius jau minėtą kopūstą. Indelyje pasiruošiam padažą iš dviejų šaukštų sojos, dviejų šakštų sezamų aliejaus, šaukšto hoisin, šaukšto žuvies padažo, šaukštelio žaliųjų citrinų sulčių, sutraiškytos skiltelės česnako, gero žiupsnio malto imbieros ir poros smulkiai sukapotų šakelių šviežios kalendros. Padažą pilam į keptuvę, išmaišom, sumetam nukoštus makaronus, dar permaišom ir paliekam 3-4 minutėms pasitroškinti. Prieš tiekiant įmaišom sezamo sėklas.

————–

Naudota (dviems porcijoms):

- 100g azijietiškų kiaušininių makaronų (egg noodles)

- 120g šaldyto azijietiško daržovių mišinio (thai wok)

- 150g mėsos: šiuo atveju kiaulienos kukulių su prieskoniais, bet gerai tiktų ir vištiena, kalakutiena irba kiauliena, pjaustyta juostelėmis

- pora šaukštų sezamo sėklų

- ryžių aliejaus kepimui

Padažui:

- du šaukštai sojos padažo

- du šaukštai sezamų aliejaus

- šaukštas hoisin padažo

- šaukštas žuvies padažo

- šaukštelis žaliųjų citrinų sulčių

- skiltelė česnako

- geras žiupsnis malto imbiero

- pora šakelių šviežios kalendros

Posted in kuo aštriau, tuo geriau, link Azijos | Tagged , , | Parašykite komentarą

Kitoks kepsnys

Kas čia per kepsnys, sakysit, nesąmonė; nėra mėsos – nėra kepsnio! But wait. Šitas dalykas yra tiek traškus, salstelėjęs ir persiėmęs visokiausiais aromatais nuo naudojamų prieskonių, kad net prisiekę mėsėdžiai (here!) kartas nuo karto garantuotai gali pasiįvairinti savo racioną, tikrai niekuo nenusižengdami jokiems principams. Nu vat tikrai. O jei jau labai blogai bus, galima vištienos įsimaišyti.

Anyway, kalba čia apie tai, kad žiedinį kopūstą visą savo ikisuaugusios gyvenimą vartojau daugmaž vienaip – susmulkintas, apvirtas, pavoliotas kiaušinyje irba džiūvėsėliuose ir kiek paskrudintas. Suaugus irgi prisiruošdavau jį nusipirkti pakankamai retai, kad šito metodo užtektų. Bet tada netyčia užmačiau, kad žmonės jį deda ant grotelių ir vadina kepsniu. Hm. Atrodo kaip minimum gražiai – check. Galima pažaisti su prieskoniais – check. Žiedinis kopūstas šiaip jo skanus, o dabar kaip ir sezonas – double check. Važiuojam :)

foto_temp85

Žiedinio kopūsto kepsniai su keptais azijietiškais makaronais

Taigi, imam didelį žiedinį kopūstą. Dydis šiuo atveju svarbu, nes iš mažo kepsnio neišpjausit, byrės velniop. Didelį kopūstą nuplaunam, nupjaustom lapus ir kotą patrumpinam tiek, kad kopūstas dailiai stovėtų ant stalo. Pjaunam per pusę, ir toliau nuo vidurio per visą plotį atpjaunam po vientisą riekę. Jei pavyks, galima ir po dvi, jei ne – likusius žiedynus atsidedam kitiems reikalams. Norint galima juos sudėti į kepimo indą ir kepti šalia riekių.

Kopūstui kepti įsikaitinam orkaitę iki 200 laipsnių, o indelyje pasiruošiam marinatą: maišom du šaukštus neutralaus skonio aliejaus su druska, ciberžole, malta kalendra, maltu kuminu ir čili milteliais. Imam silikoninį teptuką ir tvarkingai iš visų pusių aptepam mišiniu riekes. Jei kepsim ir žiedynus – pasiruošiam dar tiek pat mišinio ir gerai visus žiedynus jame apvoliojam.

Kopūstą dedam ant orkaitės grotelių vidutiniame aukštyje ir kepam 40 minučių. Jei turite žiedynų atskirame inde – statom jį šalia.

Įpusėjus kepimo laikui, pradedam ruošti makaronus. Kas nors žinot atskirą lietuvišką terminą išversti egg noodles? Aš irgi ne, bet čia reikia būtent jų, o ne itališkų makaronų. Juos pirmiausia užpilam verdančiu vandeniu ir paliekam pastovėti, kol suminkštės, o tuo tarpu gerai įsikaitinam keptuvę ir pakepinam saują sezamo sėklų. Paskrudusias sėklas perdedam į kitą indelį, vėl gerai įsikaitinam keptuvę, šįkart su šaukštu aliejaus, nupilam nuo makaronų vandenį, juos verčiam į keptuvę ir kas kokią minutę pamaišant, iš visų pusių apkepinam. Kol makaronai kepa, pasiruošiam padažą: du šaukštai sojos padažo plius du šaukštai sezamo aliejaus, šaukštelis žaliųjų citrinų sulčių, skiltelė česnako, geras žiupsnis malto imbiero (ar tarkuoto šviežio). Padažą gerai išmaišom, pilam ant makaronų, juos permaišom, ir nukeliam nuo ugnies. Įmaišom sezamo sėklas ir smulkintus šviežios kalendros lapus; tiek vienų, tiek kitų galima kažkiek pasilikti papuošimui.

Tiekiant, jei atskirai kepėte žiedynus, juos tiesiog įmaišom į makaronus dar keptuvėje; dedam į gilesnę lėkštę; ant viršaus tupdom gražiai geltoną kopūsto kepsnį. Viską barstom sezamais ir kalendros lapais.

Variacijos: vietoje paprastų kiaušininių nūdlių labai tiktų soba makaronai; jei tingisi kepti orkaitėje, galima įprastai apvirti žiedynus, tuomet aptepti juos prieskonių mišiniu, greit apkepinti atskiroje keptuvėje ir įmaišyti į makaronus; kaip jau minėjau, jei visai negalit be mėsos, galima dėti vištienos – ją susmulkintą reiktų apkepinti dar prieš makaronus, o toliau gaminti kartu su jais.

—————————

Naudota (dviems porcijoms):

- pusė didesnio žiedinio kopūsto

- 3 šaukštai ryžių aliejaus

- prieskoniai į kopūstus: druska, malta kalendra, maltas kuminas, ciberžolės milteliai, čili milteliai

- pora šaukštų sezamo sėklų

- 100g azijietiškų kiaušininių makaronų/ egg noodles

- 2 šaukštai sojos padažo

- 2 šaukštai kepintų sezamų aliejaus

- skiltelė česnako

- šaukštelis žaliųjų citrinų sulčių

- žiupsnis malto imbiero

- 3-4 šviežios kalendros stiebai

Posted in kuo aštriau, tuo geriau, link Azijos, žalia žolė | Tagged , , , , , | Komentarų: 1