Žalia

Žymos

daržovės, kiaušiniai, pusryčiai, sveika, žalumynai

Kokie pusryčiai be kiaušinių, o koks pavasaris be daržovių. Bandau didinti dozes, va taip po truputį ir pavyksta – stalas ima ir sužaliuoja.

Paprasta plakta kiaušinienė su špinatais

Pavasaris pavasariu, o šviežius špinatus geriau valgyti šviežius, kiaušinienei gi tiks ir šaldyti. Kiaušinius paplakam su druska ir pipirais, įmaišom tarkuoto kieto sūrio, sumaišom su atitirpintais špinatais, kepam paprastuoju plaktos kiaušinienės kepimo būdu – vis pamaišant – o tiekiant tinka užbarstyti dar sūrio.

———————

Dviems sočioms porcijoms:

4 kiaušiniai

5-6 porcijos šaldytų špinatų

tarkuoto “Džiugo” ar panašaus sūrio pagal skonį

druskos, pipirų, aliejaus kepimui

Nebus per daug

Žymos

daržovės, orkaitė, užkandžiai, vištiena

Aha, va jau antras širdelių formos patiekalas iš eilės. Trečias bloge. Bet tai kad praverčia kartais, ne?

Šitie tai tokie truputį darbo reikalaujantys – bet tikrai ne tiek, kiek iš galutinio rezultato atrodo. O už skonį tikrai gausit pliusų. 

Sluoksniuotos tešlos užkandžiai su sūrio užtepu, vištiena ir pavasarinėmis daržovėmis

Etapai čia yra keli. Pradėti reiktų nuo tešlos, katrą šiaip jau reikia pirkti gatavą, lengvai atšildyti ir išspausti iš jos širdeles. Nors dėl pastarosios formos nesu visai tikra, manau, ir elementarūs kvadratėliai sueitų. Nebent kaip nors subtiliai įpinsit į pokalbį, kad va, čia širdelės dar tokios… ir taip toliau

Taigi, o tas tešlos formas pašaunam į iki 200 laipsnių įkaitintą orkaitę ir pakepam taip iki pageltonavimo, apie 10 minučių ar panašiai.

Tuo tarpu ant viryklės įsikaitinam keptuvę su šlakeliu aliejaus ir joje pakepinam smulkiai (pusės kąsnio) dydžio gabalėliais supjaustytą vištieną su mėgstamais prieskoniais – persistengti neverta, be pipirų ir druskos užtenka dar kokios paprikos, ir tiek.

O dar tuo pačiu tarpu, kol skrunda kartais pamaišoma vištiena, dubenėlyje reikia sumaišyti tepamą varškės sūrelį, šakute sumaigytą fetą, smulkiai sukapotus svogūnų laiškus ir džiovintus pomidorus ir  pagal skonį tą gėrį papipirinti. Druskos greičiausiai nereiks, dėl fetos.

Pageltusius kepinukus išimam ant lėkštės ar stalo, vištieną ant popierinio rankšluosčio ir viską paliekam atvėsti. Tuo tarpu galima pasipjaustyti agurko: griežinėliais ir kievieną jų dar per pusę.

Konstravimas vyksta taip: atvėsęs kepinukas aptepamas sūrio mišiniu, ant jo tupdomas gabalėlis ar du vištienos, o šalia – dvi griežinėlio pusės agurko. Ir taip keliasdešimt kartų O po to gardžiuojamasi.

Idėjos šaltinyje vietoje agurko rekomenduojamas šparagas, bet tokiu atveju kiek švelninčiau įdarą: mažiau svogūnų laiškų, pasibandyčiau ir dėl pomidorų.

—————————-

Naudota:

350g šaldytos tešlos

indelis “Rama creme bonjour”

apie 100g fetos

5-6 svogūno laiškai

6-7 džiovinti pomidorai (išgriebti iš aliejaus ir gerai nusausinti popieriniu rankšluosčiu)

pusė vištienos krūtinėlės filė

vienas vidutinis agurkas

Šaltinis: The Picky Palate

Linceriai

Žymos

desertas, sausainiai

Jei šitie sausainiai turi ir kokį adaptuotą lietuvišką pavadinimą, apšvieskite mane prašau. Aš gi net nežinojau, kad jie apskritai nusipelnę savito pavadinimo. O jis, pasirodo, kilęs nuo Austrijos miesto Linco, katras garsėja tradiciniu tortu, gardinamu cinamonu, migdolais ir uogiene ar supaprastinta torto versja – perteptais sausainiais. Tradicinė forma būtų apvali, bet širdelė leidžia sausainį panaudoti kaip dovaną kokia romantiška ar miela proga.

Linceriai – pertepti sausainiai

Paveikti su šitais truputį yra ką. Pirmiausia reikia susidoroti su migdolais: nuplikyti juos verdančiu vandeniu ir palikti užpiltus bent trejetą minučių. Nupiltus perlieti šaltu vandeniu, tuomet jie jau turėtų tvarkingai lukštentis: suspaudus dviem pirštais, riešutas tiesiog išslysta iš odelės, tik spėk pagauti. Jei taip nevyksta ir odeles vis dar tenka pakrapštyti papildomai, karšto vandens procedūrą pakartoti.

Išlukštenti riešutai keliauja į poros šimtų laipsnių temperatūros orkaitę penketui-dešimčiai minučių, kol pagels, vienas kitas gal net parus, bet ne per daug.

Kol riešutai vėsta, užsiimame šlapiąja tešlos dalimi: sviestą stropiai išsukame su cukrumi. Atskirai indelyje kiaušinis sumaišomas su vanilės ekstraktu (taip pat migdolų, jei toks naudojamas). Į sviesto-cukraus masę kiaušinis įmaišomas per du kartus, kiekvienąsyk stropiai išsukant masę iki vienalytės.

Atvėsę riešutai sumalami iki miltų, sumaišomi su paprastais kvietiniais miltais bei druska ir cinamonu, ir suminkomi su sviesto mase į tešlą. Tešlą rekomenduojama palaikyti šaldytuve bent porą valandų, o galima ir iki trijų dienų. Su šaldikliu kiek atsargiau, aš vos vos perlaikiau, o tešla jau ir tapo kietoka kočiojimui.

Tešlą per kelis kartus kočiojame iki 3-5mm storio ir pjauname sausainius: iš pradžių visus didesne formele, vėliau pusėje išpjaunamos mažosios širdelės.

Sausainiai kepami iki 15min. 220 laipsnių orkaitėję, kol pagelsta. Ataušę pertepami tirštesne uogiene ar džemu, sulipdomi ir pabarstomi cukraus pudra ir kremtami su pienu ar dailiai pakuojami dovanojimui.

——————

Naudota (išėjo 16 didokų sausainių):

1 puodelis migdolų

2 puodeliai miltų

1/4 šaukštelio druskos

1 šaukštelis cinamono

1 kiaušinis

110g sviesto

šaukštelis vanilės ekstrakto (taip pat dar siūloma naudoti migdolų, tik neturėjau)

pertepimui ėmiau apie 250ml uogienės, kurią dar pakaitinau apie 15 min. ir įmaišiau šaukštą krakmolo, kad sutirštėtų

Šaltinis: Nook and pantry 

Nuo mūsų stalo – jūsų stalui

Žymos

ančiuviai, kiaušiniai, užkandžiai

Trumpas receptukas švenčių paįvairinimui: iškrapščius 4-5 kiaušinių trynius, juos sumaišyti su 4-5 sukapotom ančiuvių filė, šaukšteliu neaštrių garstyčių, šaukštu majonezo, lašu vusterio padažo ir įdaryti atgal į kiaušinius. Turbūt pirmas kartas, kai nesikankinau su šaltais virtais kiaušiniais Velykų rytą

Žalio ir nenuobodaus pavasario!

Šokoladinės Velykos

Žymos

braškės, desertas, grietinėlė, prancūziška, pusryčiai, uogos, šokoladas

Kažkaip dar vis neatsiranda noro per Velykas dažyti kiaušinius. Užtenka ir to kąsnio, kurį nuo šventinto tenka pasidalinti visiems pas mamą susirinkusiems  velykinių pusryčių.

Tuo tarpu lieka laiko kurti savas tradicijas ir visaip hedonistiškai lepintis. Neabejotinai idėja pakankamai prašmatni, o tuo pačiu ne pernelyg sudėtinga įgyvendinama, kad tiktų puikiems šventiniams pusryčiams, nesvarbu kokia proga. Ar net ne pusryčiams – jei paliksite blynelius šiltai pridengtus, puikiai sueis ir už vakarienės desertą.

Šokoladiniai blyneliai su plakta grietinėle, šviežiomis braškėmis ir šokolado padažu

Blyneliams skirti miltai, kakava, druska ir cukrus persijojami ir sumaišomi dubenyje, padaroma duobutė ir įmaišomi suplakti kiaušiniai, tirpintas sviestas, pienas bei vanilės ekstraktas. Tešla išmaišoma iki vientisos, o originaliame šaltinyje patariama palikti ją pastovėti bent 30min., ko mes nepadarėme, bet tarsi ir nieko blogo dėl to nenutiko

Įkaitinus lietiniams skirtą keptuvę, joje prieš kiekvieną blynelį reikia pakaitinti  lašą aliejaus ar ištirpinti gabalėlį sviesto, pilti samtį tešlos, pasukioti keptuvę, kad tešla tolygiai pasiskirstytų per visą jos paviršių ir kepti apie minutę – pusantros. Lietinis turi lengvai atšokti nuo keptuvės, verčiam, pakepam dar minutę ir dedam į lėkštę ir pridengiam rankšluosčiu, kol bus pagaminti likę.

Padažui dubenyje virš puodo su verdančiu vandeniu ant vidutinės ugnies išlydomas konditerinis šokoladas, nukėlus į jį įmaišomas prieš tai ištirpintas medus ir sviestas bei nuolat maišant po šaukštą supilamas pienas.

Konstravimas: dedame blynelį į lėkštę, uždedame ar užpurškiame plaktos grietinėlės, apdėliojame šviežiomis braškėmis, perlenkiame ir apšlakstome padažu.

Variacijos: galima papildomai berti migdolų; vietoje braškių turėtų tikti kiti panašūs gaivūs vaisiai – mangai, galbūt kiviai. Originale vaisiai nenaudojami, bet papildomai barstoma cukruotomis apelsinų žievelėmis; apelsininiu sirupu ar likeriu apšlakstyti greičiausiai taip pat labai tiktų.

Šaltinis: G.Ramsay “World kitchen”

————————-

Naudota:

blyneliams:

100g miltų

25g kakavos

žiupsnis druskos

šaukštas cukraus (geriau pudros)

2 išplakti kiaušiniai

šaukštas sviesto+ papildomai sviesto ar aliejaus kepimui

300ml pieno

vanilės ekstrakto

šokolado padažui:

100g tamsaus šokolado (tinka konditerinis)

šaukštas medaus

šaukštas sviesto

70ml pieno

kita:

plaktos grietinėlės

250g šviežių braškių

 

Keksiukų terapija

Žymos

keksiukai

Kvaila diena šiandien tokia. Pusę dienos laukiau pristatyti projektą, o ėmė viską ir nukėlė. Ir pavargus, nes toks laukimas irzlus, ir energijos nėr kur padėt, organizmas kovinėj parengty. Guodžiuosi migdolais ir citrinomis.

Keksiukai su migdolais ir citrininiu glaistu

Keksiukams susimaišome:

1) pirmame dubenyje: miltai, cukrus, kepimo milteliai

2) antrame dubenyje: jogurtas, aliejus, citrinos žievelė, vanilės ekstraktas (originaliame recepte naudojamas migolų; neturėjau, vanilė tiko puikiai)

Abiejų dubenų turinį supilame į kurį nors vieną ir sumaišome. Dedame į keksiukų formeles po maždaug du šaukštus masės, kiekvieną pabarstome migdolais (reikėtų kiek įspausti į tešlą, tuomet iškepus geriau laikysis) ir kepame 200 laipsnių temperatūroje 15-20 minučių, kol parus.

Tuo tarpu pasiruošiame glaistą: inde susimaišome cukrų ir pusės citrinos sultis; norint galima ir daugiau – glaistas turėtų išeiti kaip gana tirštas sirupas; jei bus per skystas – susigers į keksiukus ar nuvarvės.

Iškepusius keksiukus ištraukiame ir aplaistome glaistu po maždaug arbatinį šaukštelį ant kiekvieno, paliekam dar kelias minutes glaistui apstingti, bet jei labai nekantru – galima valgyti ir šiltus. Šilti jie labai purūs ir minkšti, tiesiog tirpsta, migdolai smagiai treška, o citrina skaniai kontrastuoja su saldoka tešla.

—————–

Šaltinis: cookingclub.com

Naudota (12 keksiukų):

- 20 v.šaukštų miltų

- pusė puodelio cukraus

- 2 a.šaukšteliai kepimo miltelių

- pusė puodelio aliejaus (kuo švelnesnio skonio; aš naudojau vynuogių kauliukų)

- vienas didesnis arba du maži kiaušiniai

- 300g natūralaus jogurto

- pusė a.šaukštelio vanilės ekstrakto

- vienos citrinos žievelė (nutarkuota)

Pabarstymui: 

- smulkintų migdolų (pjaustytų lakšteliais): susinaudoja apie šaukštelį keksiukui

Glaistui

- 9 v.šaukštai cukraus pudros

- pusės citrinos sultys (maniškė buvo gan sultinga; gali reikėti ir visos – pradžiai siūlau įmaišyti pusės, pažiūrėti tirštumą, jei reikia, įlašinti dar)

Ir vėl kitoniškai

Žymos

ančiuviai, prie vyno, sumuštiniai, užkandžiai

Nes juk negaliu aš tiesiog paimti, pasiskrudinti duonos ir užsitepti ant jos tiesiog sūrelio ar dar ko. Bet nieko, gaminau trumpiau, nei jūs dabar šitą skaitysit

Varškės kremo ir ančiuvių užtepėlė

Taigi imam tai, kas anglakalbiams žinoma kaip “cream cheese”, o pas mus verčiama tepamais sūreliais ar varškės kremais – viens. Smulkiai susikapojam konservuotas ančiuvių filytes – du. Viską sumaišom ir dar įmaišom porą lašų Worchester/ Vusterio/ angliško/ turbūt-jau-supratot-apie-ką-aš padažo – trys. Ir viską tepam ant šviežios ar bent šviežiai skrudintos duonos. Vietoje padažo  tiks įvarvinti citrinų sulčių, esmė, kad reikia kažko rūgštėlesnio žuvyčių sūrumui atsverti.

———————

Porai sumuštinių užtepti naudota:

- 3 šaukštai “Rama” varškės kremo (gryno): tiks ir Philadelphia ar panašus produktas

- 4-5 ančiuvių filė

- pora lašų Worchester padažo

Kitokia košė

Žymos

dribsniai, mėsiška, sveika, sūris, žalumynai, žiema

Pas mus paskutiniu metu būna taip: aš randu receptą, parodau antrai pusei, kažkuris užsibookmarkinam ir artimiausia proga ištestuojam. Su šituo gi buvo kitaip: parašiau, kad radau labai įdomią košę, avižinę, bet nesaldžią, su kumpiu ir sūriu, tai artimiausią savaitgalį darysimės. Sako, jovalas. Nu kodėl jovalas? sakau – į košę įmaišai garstyčių ir sūrio, išsilydo, ir dar kumpio gabalėliai. Įtikinau. Pabandėm. Pavyko.  Kvapnu, sotu, sako, ir nelabai kaloringa (tiesa, ten, kur taip sako, naudoja sumažinto riebumo sūrį, pas mus tuo neužsiimama. Net neįsivaizduoju, ar tokio sūrio pirkt rasčiau – bet ne apie tai čia). Darysim dar.

Pikantiška avižinė košė su kumpiu ir sūriu

Avižinius dribsnius užpilam vandeniu (kiekis pagal informaciją ant pakuotės arba tiesiog dvigubai daugiau nei dribsnių), užvirinam ir verdam apie 5 minutes, kol dribsniai suminkštėja, o košė sutirštėja, kitaip tariant – kaip visada Sūdyti ar saldinti nereikia. Į nukeltą nuo ugnies košę įmaišom smulkiais kubeliais supjaustytą karšto rūkymo kumpį (“Panevėžio filė” tipo), šaukštelį garstyčių ir tarkuotą sūrį. Patiekiant pabarstom svogūnų laiškais. Sako, ant viršaus dar tinka keptas ar marškinėliuose virtas kiaušinis – kitą kartą taip ir bandysim, galėsiu papasakot, ar geriau.

—————–

Šaltinis: Slender Kitchen

Naudota (dviems porcijoms):

- puodelis avižinių dribsnių

- 4 griežinėliai karštai rūkyto kumpio

- pora šaukštų tarkuoto fermentinio sūrio

- šaukštelis garstyčių

- 4-5 svogūnų laiškai pabarstymui

Tos pagerintos bandelės

Žymos

bandelės, dešrelės, kepiniai, orkaitė, užkandžiai

Čia aš taip vakar prisiminiau. Žinau, kad kepiau kažkada visai paprastas bandeles: šaldyta tešla ir dešrelės. Bet įdomesnės tokios formos, ir pagaminimui laiko kažkiek skiri (vadinasi, gaminai pietus šiandien, aha), ir valgyt kažkaip smagiau, vis jau toks labiau patiekalas negu tiesiog dešrelės kokios. Karštas maistas netgi, jei visi valgytojai laiku susirenka

Pavadinimo niekaip negalėjau prisimint. Pagal formą svarsčiau – drugelis? Gūglas sako, nea, nežinau tokių. Peteliškė?… Vyriškas peteliškes meta. Po kurio laiko išsiaiškinau, kad tas reikalas vadinasi Caterpillar – Vikšrelis. Nors man vis tiek į drugelį panašiau

O  ir tas visas gūglinimas labiau iš smalsumo vyko, recepto praktiškai kaip ir nereikia.

Bandelės su dešrele “Drugelis” / “Vikšrelis”

Pasiskaičiuojam paprastai: vienam standartiniam valgytojui reikės dviejų pieniškų ar panašių dešrelių, o dviems dešrelėms įvyniot – vieno lapelio sluoksniuotos mielinės tešlos.

Lapelius iš šaldiklio išsitraukiam kokios 10 min. iki gaminimo, kad spėtų kiek suminkštėti. Tuo pačiu galima įjungti orkaitę ir nustatyti, kad kaistų iki maždaug 200 laipsnių ar panašiai. Ir dar neskubant nusilupti dešreles.

Surinkimas vyksta taip. Tešlos lapelį klojam ant švaraus paviršiaus ir iškočiojam, kol prieš tai buvusi trumpoji kraštinė taps tokio ilgio, kaip naudojamos dešrelės. Ir perpjaunam perpus, lygiagrečiai ta buvusiam trumpajam kraštui, į dvi lygias dalis.

Ant pusės lapelio klojam dešrelę. Vieną kraštą patepam plaktu kiaušiniu ar tiesiog pienu, bent per centimetrą, ir užvyniojam, gerai suspaudžiant siūlę. Kraštai vienas ant kito turėtų užeiti per tą jau minėtą centimetrą. Mat po to reikia pasiimti mėgstamą gerai įvaldytą peilį ir įpjauti ritinėlį taip, kad dešrelė būtų perpjauta iki galo, o apatinis tešlos sluoksnis – ne. O jei siūlė bus per siaura, greičiausiai tuo pačiu perrėšite ir tešlą. Pasisaugojus ir neperskrodus dešrelės iki galo – bandelė neišsilankstys. Tik čia jau užbėgu; taigi, pradžiai atsargiai įraikom ritinėlį griežinėliais kas pusę centimetro, kas atrodo maždaug taip:

Pasidėjus ją ant skardos, išklotos kepimo popieriumi, dešrelė išlankstoma: vienas griežinėlis į vieną šoną, kitas – į kitą.

Taip pasidarius visas norimas bandeles, jas galima iškart ir kepti, o galima dar labiau pagerinti (bus pagerintos pagerintos bandelės su dešrelėmis  :) ). Tai įvyksta, pavyzdžiui, pabarsčius bandeles Provanso žolelėmis

Ir dar – tarkuotu sūriu:

Ir va tada jau viską kepam, kol gražiai apskrus

Ir kaip jau sakiau – valgom karštas.

——————–

Priminsiu, kas naudota:

vienam valgytojui:

- dvi pieniškos dešrelės

- lapelis šaldytos mielinės sluoksniuotois tešlos

- žiupsnis provanso žolelių

- fermentinio sūrio pabarstymui

Žieminės salotos

Žymos

pupelės, salierai, salotos, tunas, žiema

Prieš savaitę-kitą niurzgėjau draugams bei pažįstamiems, kad po švenčių esu pasiryžus nors kiek pasikoreguoti mitybos įpročius ir, kadangi prie minusinių temperatūrų lapais pramisti neturiu iliuzijų, prisigūglinau visokių sotesnių salotų. Tiesa, anglakalbiškų internetų nuomone, salotos yra ir voveraitės su šonine bei keptais kiaušiniais, pabarstytos keliais žalesniais lapeliais, ar kepta lašiša su duona – su sąlyga, jog tai pasmulkinta gabalėliais, gražiai sumaišyta ir kuo nors apšlakstyta. Aš savęs dar tiek neapgaudinėju, bet jau pirmasis iš išieškotų ir išbandytų receptų ėmė ir pateisino tiek sotumo, tiek skanumo lūkesčius.

Pupelių, tuno ir salierų salotos

Pupeles šįsyk pasiėmiau dar nebandytas iš tų visų konservuotųjų – sviestines (butter beans). Pupelės kaip pupelės, šviesios, kiek stambesnės už įprastesnes baltas ar raudonas, bet ir kiek švelnesnio skonio. Jas nukošiau, nuploviau vandeniu, nuvarvinau ir į dubenį. Ten pat – plonais pusmėnuliniais griežinėliais supjaustyti pora traškių saliero stiebų; nuvarvintas tunas iš skardinės (salotoms paprastai naudoju tuną savame skystyje, aliejuje man kiek rieboka, bet neabejoju, kad rezultatas nuo to stipriai nepablogėtų, salotų užpilas vis vien aliejinis) ir sauja smulkintų žalumynų – svogūnų laiškų ir petražolių. Petražoles dėjau tik todėl, kad turėjau atliekamų – iš principo jos kažin ko neprideda, tik papildo salierų skonį.

Užpilui viską susimaišiau proporcijomis 3 šaukštai alyvuogių aliejaus: 1 šaukštas baltojo vyno acto: 1 šaukštas garstyčių:1 žiupsnis juodųjų pipirų. Užpylus viską vėlgi reikia išmaišyti, pasiimti šviežios ar bent šviežiai skrudintos duonos ir taip nesugaišus nei dešimties minučių galima vakarieniauti.

——————

Naudota (išeina apie 3-4 porcijas):

- skardinė (~400g) konservuotų sviestinių pupelių

- skardinė (185g) konservuoto tuno

- pora saliero stiebų

- 5-6 svogūno laiškai

- 3-4 petražolių šakelės

Užpilui:

- 3 šaukštai alyvuogių aliejaus

- 1 šaukštas baltojo vyno acto (galima keisti citrinos sultimis)

- 1 šaukštas garstyčių

- žiupsnis juodųjų pipirų.