Pink dreams aren’t made of sweets

Pernai išbandytas rausvasis silkės tortas jau kelintą kartą atgimsta kokia nors alternatyvia forma. Kūčioms gaminau trispalvius mini torčiukus (apie kuriuos taip ir neprisiruošiau parašyti, ech), o dabar ištikusį burokėlių derlių atšventėm nedidele improvizacija su lašiša.

foto_temp100

Lašišos sluoksniuotis su burokėliais

Pagrindą šitam gėriui gaminam panašiai kaip ir silkės tortui: tamsią duoną be plutelių virtuvės kombainu susmulkinam iki smulkių trupinių, suberiam į formą, užpilam lydytu sviestu, labai gerai permaišom ir tolygiu sluoksniu prispaudžiam prie formos dugno. Pastatom į šaldytuvą, kol pasiruošim visą kitą.

Virtus burokėlius nusilupam ir susitarkuojam stambia tarka. Smulkiai supjaustom šaltai rūkytą lašišą ir svogūnų laiškus bei krapus. Viską dedam į dubenį ir sumaišom su majonezu, graikišku jogurtu, krienais bei pagardinam maltais juodaisiais pipirais.

Sekantis žingsnis priklauso nuo to, kiek jums norisi, kad sluoksniuotis pjaustomas dailiai išlaikytų formą. Jei ne itin – galite jį ir praleisti. Jei vis tik norisi – sumaišom šaukštelį želatinos su šaukštu vandens ir duodam 5 minutes pabrinkti. Po jų pakaitinam mišinį mikrobangėje, kol užvirs, ir gerai išmaišom, kad želatina ištirptų. Ją pilam į burokėlių masę ir vėlgi labai gerai išmaišom.

Traukiam iš šaldytuvo formą ir burokėlius tolygiai paskleidžiam ant duonos. Papuošimui galima pabarstyti kokiais krapais. Viską dengiam maistine plėvele ir kelioms valandoms ar per naktį palaikom šaldytuve, kad sustingtų.

————————

Naudota:

- 3 burokėliai

- 120g tamsios duonos

- 60g sviesto

- 100g šaltai rūkytos lašišos (nors jei įdėsite kad ir dvigubai daugiau, nepasigailėsite)

- 2 šaukštai majonezo

- 2 šaukštai graikiško jogurto (galima keisti grietine)

- 3 šaukšteliai krienų

- 5-6 svogūno laiškai

- 3-4 šakelės krapų + papuošimui, jei norisi

- maltų juodų pipirų

- nebūtinai: šaukštelis želatinos

Posted in jūra, šventės, žaidimai | Tagged , , , , | Parašykite komentarą

Apie rudą vištą

Jaučiat, kaip ties 15 laipsnių riba persisuka vidinis termostatas ir ima nejučiom norėtis šilumos iš vidaus? Jaukesnio maisto – aromatingų troškinių, tirštų sriubų; o dar kai tai sutampa su laiku, kai iš lysvių virsta morkos, bulvės ir burokai… aš va net barščius pirmą kartą gyvenime viriau :)

Čia bus ne apie barščius, nes nemanau, kad ką labai jų receptu nustebinčiau (nors jei ką, sakykit, pasidalinsiu, man negaila). Bus apie gausiai užderėjusias morkas, kvapnią vištieną ir sodrų sultinį. Maistas dar pakankamai lengvas, kad tiktų vasarai, bet jau toks, nuo kurio ir pradėję vėsti pirštų galiukai atsigauna.

IMG_9902a

Troškinta vištiena su kardamoninėmis morkomis

Įsikaitinam keptuvę. Bet taip gerai įsikaitinam, kad aliejus jau spragsėtų nuo menkiausio į jį įkritusio lašelio ar daržovės. Į jį dedam vištieną, pjaustytą dalimis – aš naudojau ketvirčius ir sparnelius, bet tiks ir atskiros blauzdelės, šlaunelės ar kas jums labiau patinka; tik krūtinėlės nerekomenduočiau. Sudedam ir einam veikti ką nors kita artimiausias 3-4 minutes – čia kad būtų mažiau pagundų judinti vištieną. Pavyzdžiui, einam valyti morkų: čia labiau tinka jaunesnės, plonesnės morkytės, kurias kruopščiai nušveičiam nuo žemių ir nupjaustom galiukus, o daugiau nieko joms daryti nereikia. Po jų susipjaustom griežinėliais vieną svogūną ir 2-3 česnako skilteles.

Apskrudusią vištieną verčiam ant kitos pusės ir barstom prieskoniais: druska, maltais juodais pipirais, malta paprika, krapais, čiobreliais. Ir vėl paliekam ramybėje 3-4 minutėms. Po jų vėl apverčiam, pagardinam prieskoniais ir iškeliam kur nors šalia keptuvės į lėkštę. Įmetam į keptuvę dar gabalėlį sviesto, palaukiam, kol viskas vėl gerai įkais ir sumetam morkas. Jas po poros minučių apverčiam, sumetam svogūną ir česnaką, barstom druska, maltais juodais pipirais, pora šaukštelių malto kardamono ir čiobreliais. Viską retkarčiais pamaišant, kepam, kol svogūnai parunda.

Tada grąžinam vištieną į keptuvę šalia daržovių ir užpilam 100ml sauso balto vyno. Palaukiam, kol nugaruos, tada pilam 200ml verdančio vandens ar sultinio, mažinam ugnį ir uždengiam troškintis. Galima dėti kelis šaukštus sultinio koncentrato, jei turite kokio natūralesnio, t.y. kur pagrindinė sudedamoji dalis nėra druska. Po kelių minučių atidengiam paragauti, kokių prieskonių trūksta – gal dar šiek tiek druskos ar pipirų; man pasirodė, kad trūksta žagrenio, nes norėjosi kažko gaivesnio morkų ir vištienos saldumui atsverti. Po to viską uždengę, galim drąsiai palikti ramybėje bent pusvalandžiui ar net valandai. Patikrinam, ar mėsa lengvai duodasi atskiriama šakute ir jei taip – valio, galima valgyti.

Ak, o kodėl apie rudą vištą, taip ir nepasakiau? Na, po tiek prieskonių padažas iš tiesų bus pakankamai sodrios spalvos. Bet aš čia labiau apie tai, kad troškiniams ir ne tik baisiai pamėgau naudoti rudąjį mėsinį viščiuką – visiškai nerealus skonis ir raumens struktūra, jau buvau pamiršusi, kad tokia vištiena egzistuoja, nes kažką tokio ragavau tik vaikystėje pas močiutę. Va, pasidžiaugiau :) Skanaus.

———————–

Naudota:

- 2 rudojo mėsinio viščiuko ketvirčiai ir du sparneliai

- 12 morkyčių

- pora šaukštų aliejaus

- pora šaukštų sviesto

- svogūnas

- trys skiltelės česnako

- prieskoniai: druska, malti juodieji pipirai, malta paprika, maltas kardamonas, krapai, čiobreliai, žagrenis (sumac)

 

Posted in kepsnys, savaitgalio sriuba, į darbą | Tagged , , , , | Parašykite komentarą

Vieno ingrediento ledai

Taip, lygiai vieno. Ne, ledų gaminimo mašinos nereikia. Vienok, reikia virtuvinio kombaino, kuriuo galima sutrinti ledus  – rankiniu trintuvu iš bėdos irgi galima, bet tai jau bus tikrai imlu laikui ir kantrybei. Ir paros ar dviejų laiko, bet realaus darbo bus kokioms 20-30 minučių. Ai, ir dar nepasakiau, kas tas stebuklingasis ingredientas? Ogi bananai.

foto_temp99

Vieno ingrediento ledai iš bananų

Imam bananus, na, taip standartiškai – vienas bananas lygu viena porcija. Prasidėti mažiau nei su pora nelabai verta, gi vis tiek galėsit pasidėt atgal į šaldiklį, jei nesuvalgysit. O bananus nusilupam ir supjaustom apie 1cm storio griežinėliais. Dedam į kokį šaldymui pritaikytą indelį ir kišam į šaldiklį bent kelioms valandoms.

Sušalusius griežinėlius kraunam į virtuvinį kombainą su parengtais peiliukais ir trinam. Pradžioj jie ten šokinės, gumuluosis ir kitaip priešinsins. Trinam toliau, nepasiduodam. Kažkuriuo momentu matomų gumuliukų nebebus, bet masė dar atrodys tokia tiesiog kaip trintas bananas, gal ir spalva ne itin šviesi. Trinam dar toliau, ir kažkuriuo momentu viskas pradės atrodyti kaip tikri ledai – purūs ir šviesūs. Va ir viskas, pavyko.

Šitoj vietoj galimas pasirinkimas – jei ir šiaip mėgstate ledus, kai jie būna pastovėję kambaryje ir aptirpę, realiai galima valgyti iškart. O jei norisi, kad būtų kuo labiau kaip tikri, sutrintus juos dedam atgal į šaldiklį vėl bent kelioms valandoms, kad sustingtų iš naujo. Trečias variantas – prieš užšaldant, įmaišyti kažkokių priedų. Mūsų išbandyti kol kas gryni, su šokolado trupinėliais (abeji matomi nuotraukoje), o jau pagaminti, bet dar neparagauti – su trintomis šilauogėmis ir su žaliosios arbatos milteliais matcha. Dar ketinu pabandyti su kepintomis sezamo sėklomis, su granatų sirupu, su vanilės ekstraktu, su žemės riešutų sviestu… Žodžiu, jūs mane supratot, variantų daug, tik ragaut ir ragaut :) Skanaus!

Posted in kuo saldžiau, tuo geriau | Tagged , , , , , | Parašykite komentarą

And that’s how the summer rolls

Jeigu žinojot, kad yra skirtumas tarp spring rolls ir summer rolls, tai pagarba jums už jūsų dėmesį detalėms, kai tuo tarpu aš, nors sėkmingai esu kapojus tiek tuos, tiek kitus, į pavadinimus niekad pernelyg neįsigilinau. Iki tol, kol gavau Kalėdoms savo not so secret crush Ramsay’aus Southeast Asia, tada prikaupiau namie pusę spintelės visokių nesąmonių, kaip kad galangalas, tamarindų pasta ar tailandietiškas bazilikas, o tada dar po pusmečio prisiruošiau ką nors iš jos pagaminti. Turbūt ta proga, kad atogrąžų klimatas pagaliau susiprato ateiti į Lietuvą.

foto_temp95

 Vietnamietiški vasariniai suktinukai

Priešingai nei su dauguma čia publikuojamų receptų, su šituo taip yra ką paveikt. Ypač kai ryžių lapeliai nėra itin tvirti ir su jais bet ko daryti negalima: per ilgai pamirks – pliš, susilies su kitais – pliš, šiaip nekantriai truktelsit – irgi pliš; žodžiu, turbūt aišku, kad čia geriau kantriai ir švelniai, kad paskui būtų gerai.

O pradedam tai nuo mėsos. Nors ne, jei naudosit šaldytas krevetes, tada nuo jų: paimam saują virtų krevečių ir įtaisom jas atitirpinėti į mikrobangę, o jei kamabrio sąlygomis – šitą žingsnį atliekam bent 12 valandų iki gaminimo.

Kai jau krevečių atitirpinimas eina į pabaigą, susipjaustom kiaulienos nugarinę ne storesnėmis nei 1cm juostelėmis ir sumaišom jas dubenėlyje su pora šaukštų sezamo aliejaus, šaukštu penkių prieskonių mišinio, šiek tiek pasūdom ir papipirinam, dar kartą išmaišom ir kraustom į per tą laiką gerai įkaitintą keptuvę. Maišant pakepam taip apie penkias minutes, kol iškepa ir jei pasiseks, net kiek apskrunda (bet nebūtinai). Traukiam lauk ilsėtis.

Užsiimam daržovėm: imam saują-dvi salotų ir saują šviežios kalendros, galima įmaišyti ir kokį svogūno laišką, o dar geriau – laiškinio česnako bent kelis stiebelius, ir viską taip apysmulkiai supjaustom. Pasidarom užpilą iš šaukšto žaliųjų citrinų sulčių, šaukšto žuvies padažo, šaukšto ryžių acto ir šaukšto cukraus pudros, jį gerai išmaišom, kol pudra ištirps ir sumaišom su visom salotom ir žalumynais.

Tada truputį atidedam viską į šalį ir užsiimam padažu. Jam nedideliame puode sumaišom šaukštelį sambal oelek pastos (ją sudaro du ingredientai: čili pipirai ir česnakai, tai tiesiog pastą naudoti man pasirodė patogiau, bet šiaip tai imkit vieną čilį ir česnako skiltelę), tris šaukštus hoisin padažo, du šaukštus žuvies padažo, šaukštą cukraus pudros, du šaukštus žemės riešutų sviesto (ne Nutellos, o to normalaus, sūraus :)), penkis šaukštus kokosų pieno, šaukštą tamarindų pastos (šitos Vilniuj nebežinau, kur gauti, kai užsidarė “Skonio studija”, bet esu mačius IKI pačių tamarindų, arba, kadangi iš esmės ji duoda rūgštų skonį, bandyčiau keisti pora šaukštu žalių citrinų sulčių), 100ml vandens ir šaukšto sojos padažo. Viską išmaišom, užvirinam ir kaitinam ant nedidelės ugnies apie 10-15 minučių, kol padažo sumažės maždaug perpus, po to nukeliam pravėsti.

O jei esat tikri savo multitaskingo įgūdžiais, galit bandyt ir suktinukus susimontuot, kol verda padažas. Vienok, jei užsiimat jais pirmą kartą, taip rizikuoti nerekomenduoju.

Suktinukų montavimui svarbu pasiruošti tinkamą aplinką. Iš kairės į dešinę, kiek toliau nuo savęs, bet dar per rankos atstumą joje reiktų susidėti: sausus ryžių lapelius, pusgilę lėkštę su vandeniu, ne mažesnio skersmens, nei patys lapeliai; salotas, kiaulieną, krevetes. Prieš save pasiliekam švarų plotą vyniojimui, o dar kur nors netoli – lėkštę gataviems suktinukams. Didelę, nes jie ten turės tilpti nesiliesdami vienas prie kito, kitaip lips ir pliš.

Lapelį merkiam į vandenį, kai suminkštėja – traukiam ir dedam prieš save. Per 3-4cm nuo tolimiausio krašto pailga krūvele dedam porą šaukštų salotų. Užlenkiam tolimąjį kraštą virš jų, užlankstom į vidų šonus, kaip kad lietinių. Ant užlenktos dalies dedam kelis gabalėlius kiaulienos ir porą-trejetą krevečių ir užvyniojam suktinuką iki galo.

Dedam gatavą suktinuką į lėkštę ir kartojam montavimą su visais suktinukais, o pabaigę visus – valgom sočiai pasimirkydami į padažą. Dešimties suktinukų užteks dviems žmonėms pavalgyti su galimybe sugrįžti pakartojimo, o šiaip pavalgytų ir trys.

———————–

Naudota (1o suktinukų):

- pakuotė (10 vnt) ryžių lapelių

- sauja (apie 60g) šaldytų krevečių

Kiauliena:

- 300g kiaulienos nugarinės

- 2 šaukštai sezamų aliejaus

- šaukštas penkių prieskonių mišinio

- druskos ir pipirų

Salotos:

- dvi saujos salotų

- sauja šviežios kalendros

- keli stiebeliai laiškinio česnako

- šaukštas žaliųjų citrinų sulčių

- šaukštas žuvies padažo

- šaukštas ryžių acto

- šaukštas cukraus pudros

Padažas:

- šaukštelis sambal oelek pastos

- 3 šaukštai hoisin padažo

- 2 šaukštai žuvies padažo

- šaukštas cukraus pudros

- 2 šaukštai žemės riešutų sviesto

- 5 šaukštai kokosų pieno

- 100ml vandens

- šaukštas sojos padažo

Posted in kuo aštriau, tuo geriau, link Azijos | Tagged , , , | Parašykite komentarą

Marinuotos alyvuogės Nr.3

Dėmesio dėmesio, šiame įraše pasidalinsiu savo mylimiausiu receptu – ir mylimiausiu ne tik alyvuogėms marinuoti, o apskritai. Bet kaip kad kartais būna su tom pirmom meilėm, labai seniai jo negaminau, o tuo tarpu vis testuoju kitus :D

Gerai jau, daug neblevyzgojant, čia noriu ne tik užsirašyti naujausią alyvuogių marinatą, bet ir pasidaryti tokią kaip ir apžvalgėlę, ką darydavau anksčiau, nes kažkaip taip ėmė ir nutiko, kad paties pirmojo ir pagrindinio recepto niekur taip ir neužrašiau. Gaila buvo, tikriausiai. Ot.

IMG_5966a

Marinuotos alyvuogės trimis būdais

1. Chrestomatinis, archetipinis ir visaip kitaip atsineštas iš jaunystės gelmių. Paprastas iki negalėjimo: atsidarom stiklainuką alyvuogių (žalių; juodos užmarinuotos kol kas nei vienos 100% nepatiko; kai patiks – pranešiu), nupilam skystį, alyvuoges išberiam kur nors patogiai. Alyvuogės iš skardinės irgi tiks, bet tada vis tiek susiraskit tokio pat dydžio stiklainuką marinavimui. Jo dugne reikia įtupdyti bent dvi sutraiškytas skilteles česnako ir bent pusę šaukštelio provanso žolelių. Geriau šiaip jau šaukštelį. Česnako dėti mažiau negalima; jei jo netoleruojate – šis receptas tiesiog ne jums, kad ir kaip gaila bebūtų. Kraustom alyvuoges į stiklainuką ir iki viršaus užpilam alyvuogių aliejum, geriau geru, nes ir po to jo lauk nepilsit, o dažysit duoną ir džiaugsitės, kaip čia gerai gavosi. Užsuktą stiklainuką statom į šaldytuvą bent dviems paroms,dar geriau savaitei, ir kartais jį reikia apversti, kas parą ar dvi. Valgyti su itališka duona (būtinai ją padažant į aliejų, būtinai), švelniu sūriu (labai tinka pik-nikai kažkodėl), o jei dar su mėgstamu sausu raudonu – foodgasm.

2. Citrininės alyvuogės, marinuotos greituoju būdu: receptas čia.

3. Naujausias, nusižiūrėtas nuo prieskonių mišinio sudėties. Kaip ir pirmame, pasiruošiam stiklainuką ir nuvarvintas alyvuoges šalia, dugne sudedam prieskonius, ant viršaus alyvuoges, iki viršaus aliejaus, sukratom, laikom šaldytuve. Tik prieskoniai kitokie: lygiomis dalimis, po pusę arbatinio šaukštelio: raudonėlis, malta paprika, rozmarinas, maltos kalendros sėklos, maltas žagrenis (sumac), krapai, petražolės. Spėju, egzotiškiausiai skamba žagrenis, o jo dar ne visur ir rast galima – tai jei jau ką, keiskit tarkuota citrinos žievele, turėtų būti panašiai.

Viskas, skanaus; kai pasidarysit – pakvieskit paragaut ;)

 

Posted in atsargos, pavakarojimams, šventės | Tagged , , , | Parašykite komentarą

Pirmadienio desertas

Čia iš tų atvejų, kai vakarienei norisi iškart deserto; o taip pat iš tų, kai gaminti jokio noro, bet tiesiog graužti vaisius irgi neveža. Galima su savim kokias dešimt minučių pasiderėti, kad gal čia išvis neverta su tuo valgymu prasidėt, bet jei kartais tas ginčas finale baigiasi pralaimėjimu –  paaukojam 5-8 minutes brangaus laiko virtuvėje ir turim puikų vasarišką desertą.

IMG_6274

Kepti nektarinai su jogurto padažu

Nektarinus pjaunam per pusę, dedam į dubenį. Užpilam šaukštą viskio ar brendžio (naudojau Jack Daniels Honey), šaukštelį cukraus, ketvirtį šaukštelio druskos ir gerai išmaišom. Nektarinus dedam į gerai įkaitintą keptuvę – jei turite, skirtą grilinimui, jei ne tiks, ir paprasta, tik reiktų nelimpančios, kad nereiktų pilti riebalų; ar dedam ant grilio ir kepam 4-5 minutes, kol gražiai karamelizuojasi.

Padažui imam 5-6 šaukštus tiršto graikiško jogurto ir išsukam jį su šlakeliu vanilės ekstrakto ir šaukštu to paties viskio ar brendžio bei šaukšteliu cukraus. Ten pat galima supilti ir dubenyje likusį sirupą nuo nektarinų.

Pakeptus vaisius užpilam padažu ir einam žiūrėti saulėlydžio ar kokio serialo, juntamai besimėgaujant ką tik pagerėjusiu gyvenimu.

————————–

Naudota (2 porcijoms):

- 4 nektarinai (tiks ir persikai)

- 2 šaukštai Jack Daniels Honey (vienas marinatui, vienas į jogurtą)

- šaukštas cukraus marinatui ir šaukštelis į padažą

- 1/4 šaukštelio druskos

- 5-6 šaukštai graikiško jogurto

- šlakelis vanilės ekstrakto

Posted in kuo saldžiau, tuo geriau, labai greitas maistas | Tagged , , , | 3 Komentaras

Chimichurri

Šiandien papasakosiu apie gabalą mėsos. Dailus, minkštas gabalas buvo, jautienos išpjova vadinosi. Su tokiu gabalu mėsos nereikia daryti jokių nesąmonių, o tik parinkti kokį marinatą, galima ir įdomesnį, jei nusiteikę iššūkiams, plius pasigaminti kokį vieną garnyrą, ir viską sukirsti kur įsitaisius netoli vėsaus vandens telkinio karštą vasaros dieną.

foto_temp96

Jautienos kepsniai čimičiuri marinate

Iš pavadinimo turbūt aišku, kad iššūkiams buvom eilinį kartą nusiteikę. Čimičiuri, kaip ir piri-piri ar pesto, pas mus būna pagaminamas geras stiklainėlis iškart, ir paskui vartojamas kokį mėnesį įvairiomis progomis. Ir nebūtinai prie mėsos, puikiai galima pasigardinti kokias daržoves ar keptą kiaušinį; labai gerai yra aptepti kepamus sumuštinius, tik nepadauginti, nes šitas reikalas neprastai degina.

Padažas/marinatas daromas iš čili pipiriuko, poros skiltelių česnako, geros saujos kalendros ir tiek pat petražolės – viską reikia kuo smulkiau sukapoti, o dar geriau, sublendinti trintuve su aliejumi (aliejaus reikia iki maždaug kefyro konsistencijos).

Kepsniams mėsą supjaustom norimu storiu ir užmarinuojam, geriau iš vakaro. Kitą deną kepam ant grotelių po 3-4 minutes iš kiekvienos pusės ar pagal savo pomėgį, o tiekiam su greta pakeptais grybais ir jei norisi – marinatui nepanaudotu padažu.

Grybus geriausia naudoti pievagrybius, čia jų švelnus skonis pats tas. Juos pjaunam per pusę ir gerai apvoliojam marinate iš poros šaukštų aliejaus, skiltelės česnako, gero žiupsnio džiovintų čiobrelių ir krapų, šiek tiek druskos ir maltų juodų pipirų bei pusės citrinos sulčių. Sumaunam po 4-5 grybų puseles ant vandenyje išmirkytų bambukinių iešmelių ir kepam iškart po ar šalia kepsnių, po 3-4 minutes iš kiekvienos pusės.

 

Posted in kepsnys, kuo aštriau, tuo geriau, į lauką | Tagged , , , | Parašykite komentarą